Tekstas

Dainos žodžiai

Prokrusto lova, tu kaip pieva gėlių
Ant tavęs tuoj prigulsiu ir štai jau guliu
Ant tavęs kaip ležė be alkūnių guliu
Kaip ant paukščio sparnų į dausas skrieju
Prokrusto lova, mechanizmų galia
Nuosekliai juda Archimedo valia
Kažkur vis tempia, vilioja mane
Į save spraudžia, skausmas pirmam plane
Žali mano kroksai žliugsi pilni vandens
O karštis koksai, dar toli iki rudens
Penrouzo laiptais nusileist negaliu
Ta prasme, aš leidžiuosi, bet dugno vis nepasiekiu
Prokrusto lova, tu kaip pieva gėlių
Ant tavęs tuoj prigulsiu ir štai jau guliu
Ant tavęs kaip ležė be alkūnių guliu
Kaip ant paukščio sparnų į dausas skrieju
Prokrusto lova, tu kaip pieva gėlių
Ant tavęs tuoj prigulsiu ir štai jau guliu
Ant tavęs kaip ležė be alkūnių guliu
Kaip ant paukščio sparnų į dausas skrieju
Pastebėjai teksto klaidą?