Dainos žodžiai
Su saulės spinduliais kyla bomžo rytas
Juodas jis labai, purvinas ir piktas
Kasdien mažiau vilties ką nors bepadaryti
Ką nors bandyt pakeist, ką nors beištaisyti
Bomžo sąmonėj naktis, už lango rytas
Galbūt nebus jis toks, kaip neseniai matytas
Bomžas atvėrė akis, pirma jo mintis:
Iš kur tas sumautas, baisus troškulys?
Jo žvilgsnis užkliūva už nuotraukos sienoj
Įžvelgia akis tos, kurią matydavo kasdieną
Kažkada jisai mylėjo panelę, bobą vieną
Ir dėl jos jis galėjo užmušti kiekvieną
Bet jai reikėjo geresnių, kurie turėjo pinigų
Mobilius telefonus ir po dešimt namų
Tada jisai suprato, kaip skaudžiai jį apgavo
Paliko tuščią širdį, lyg pasmerkė jį mirti
Jis tapo bomžu, a, a, dabar jis bomžas
Su saulės spinduliais kyla bomžo rytas
Juodas jis labai, purvinas ir piktas
Kasdien mažiau vilties ką nors bepadaryti
Ką nors bandyt pakeist, ką nors beištaisyti
Slenka bomžas gatve purvina ir šlykščia
Ir ji primena jam bobą, kurią vakar vakare jisai turėjo
Jis nenorėjo to daryti, bet reikėjo, jam sumokėjo
Trumpos naktys, kaip ir trumpos dienos
Jam reikia dozės ir jis toks ne vienas
Bet už tai juk reikia visada mokėti, kartais sunkiai nusidėti
Gal netikra bus, ką palydėt
Su saulės spinduliais kyla, kyla bomžo rytas
Juodas jis labai, šlykščiai purvinas ir piktas
Kasdien mažiau vilties ką nors bepadaryt
Ką nors bandyt pakeist, ką nors, ką nors beištaisyt
Nors bomžo sapnuose vaizdai vis dar išlieka šviesūs
Gyvenimas jau jam seniai pavirto nieku
Jis tapo bomžu, dabar jis bomžas
Su saulės spinduliais kyla bomžo rytas
Juodas jis labai, purvinas ir piktas
Kasdien mažiau vilties ką nors bepadaryti
Ką nors bandyt pakeist, ką nors beištaisyt
Pastebėjai teksto klaidą?








