Dainos žodžiai
Buvo, buvo vasaros rožių naktys,
Kai viliojo prie jūros mintys,
Ir mažytė delčia horizonto platybės krašte.
Šaukė ir apglėbusi laimės sparnais,
Mums atrodė, kad tai nesibaigs.
Melsvi lėtėti takai nei girliandų papuošti barai.
O kava kapučino, gėrėm ir svaigino mus šiltas naktis.
Akys nemelavo, o širdys skaičiavo kiek dienų dar liks.
Ir bučinys saldus saldus, lyg liepų medus medus medus.
Vasarą gėlėta mūsų numylėta saugo mus.
Ir bučinys saldus saldus, lyg liepų medus medus medus.
Vasarą gėlėta mūsų numylėta saugo mus.
Buvo ir daugiau gal jau niekad nebus,
Kai mes šokom ir lijo lietus,
Kai dalinom nutolę kas rytą ar dieto sapnus.
Buvo tavo juokas ir mano daina,
Tavo rankos, kur lietė mane,
Ir mažytė viltis, kad išskyrus sujungs dar naktis.
O kava kapučino, gėrėm ir svaigino mus šiltas naktis.
Akys nemelavo, o širdys skaičiavo kiek dienų dar liks.
Ir bučinys saldus saldus, lyg liepų medus medus medus.
Vasarą gėlėta mūsų numylėta saugo mus.
Ir bučinys saldus saldus, lyg liepų medus medus medus.
Vasarą gėlėta mūsų numylėta saugo mus.
O kava kapučino, gėrėm ir svaigino mus šiltas naktis.
Akys nemelavo, o širdys skaičiavo kiek dienų dar liks.
Ir bučinys saldus saldus, lyg liepų medus medus medus.
Vasarą gėlėta mūsų numylėta saugo mus.
Ir bučinys saldus saldus, lyg liepų medus medus medus.
Vasarą gėlėta mūsų numylėta saugo mus.
Pastebėjai teksto klaidą?





















