Dainos žodžiai
Ką gi, tu pati to norėjai
Aš ilgai verkiau, tau nerūpėjo
Sustabdyti to nebegalėjai
Ką gi, tu pati, pati to norėjai
Skauda, aš žinau, tau skauda
Lyg kietnoris kaustas tave i gnaudo
Sustabdyt manęs nebėra jokio šanso
Aš krentu žemyn, nes nejaučiu balanso
Tu grįžti atgal, o aš einu į priekį
Tu prašai manęs: „Ramybėj nepaliki“
Tos ramybės man dabar jau nebereikia
Tu išėjai, tada dabar man laikas eiti
Aš pamiršau sapnuot, aš pamiršau kvėpuoti
Per trumpą erą laiko man teko bijotis
Kaskart netekti su teikiamu džiaugsmu
Dabar paspaudus man akyse pasišliausiu
Aš atėjau gyvent, dabar ne laisas bręstis
Su tvirtu žingsniu dabar visi gali nuskęsti
Svarbu, kad aš širdis koviauja
Kai priimi arčiau šventumo, nekartoji tau
Ką gi, tu pati to norėjai
Aš ilgai verkiau, tau nerūpėjo
Sustabdyti to nebegalėjai
Ką gi, tu pati, pati to norėjai
Stok, akimirka žavinga
Nebe pagailėk, šiaip tai man reikalinga
Aš nebegaliu nei laukti, nei kentėti
Noriu tuo keliu gyvenimo riedėti
Noriu nepaskęst, noriu aš kvėpuoti
Visada tikėti ir niekad nenustoti
Viskas bus gerai, tai lašas optimizmo
Nori užsimerk, pabėk nuo realizmo
Atsimerksiu aš ir vėl laisvai kvėpuosiu
Eisiu aš pirmyn, lengvai nepasiduosiu
Sustabdyt manęs nebėra jokio šanso
Tu krenti žemyn, aš nejaučiu balanso
Tu grįžti atgal, o aš einu į priekį
Tu prašai manęs: „Ramybėj nepalieki“
Tos ramybės man dabar jau nebereikia
Ką gi, paklausyk, manau, tau laikas eiti
Ką gi, tu pati to norėjai
Aš ilgai verkiau, tau nerūpėjo
Sustabdyti to nebegalėjai
Ką gi, tu pati, pati to norėjai
Ką gi, tu pati to norėjai
Ką gi, tu pati to norėjai
Pastebėjai teksto klaidą?




















