Vidas Bareikis

Žmogus, bet šuo

2014 m.
Tekstas

Dainos žodžiai

Aš žmogus, bet šuo
Mano gyvenimas nelengvas
Mano burnoje tešmuo mamos
Kurią aš švelniai vadinu kale
Dėl viso ko aš be grandinės
Bet bėda tame, kad jiems aš vergas
O namie dažnai tiesiog nepastebi manęs
Dėl viso ko aš kaltinu dievus visus
O ypač tą, kur šunimi mane sukūręs
Tarė: „Juk tu dar ir žmogus“
Žmogus, bet šuo
Dėl viso savo gyvenimo
Žmogus, bet šuo
Dėl viso savo keisto gyvenimo
Aš žmogus, bet šuo
Mano namai labai maža erdvė, būda
Dėl viso ko aš apsikalęs ją pageltusia skarda
Ieškot bet ko aš nuo gimimo jau ėmiau
Kol vienąkart dėl viso ko
Aš šeimininką senam turguj suradau
Bet viso ko gale juk BrisSpecified BrisSpecified...
Juk Brisiaus galas laukė
O manęs, tikiuosi, lauks kur kas geresnė
Ar bent kokia žinia
Žmogus, bet šuo
Dėl viso savo keisto gyvenimo
Žmogus, bet šuo
Dėl viso savo gyvenimo
Žmogus, bet šuo
Dėl viso kartais sunkaus gyvenimo
Žmogus, bet šuo
Dėl viso savo gyvenimo
Sujaukia man galvą kitos veislės ir kvapai
Bet juk tvirtą šeimos galvą neapsuks kiti vergai
Esu aš tikras, o tikrų jau nebėra
Ar bent retai bepasitaiko grynaveislių
Nors ir pats aš d製品 dvarnieška
Dėl viso ko aš kaltinu dievus visus
O ypač tą, kur šunimi mane sukūręs
Kartą tarė: „Juk tu dar ir žmogus“
Žmogus, bet šuo
Dėl viso savo keisto gyvenimo
Žmogus, bet šuo
Dėl viso kartais knisančio gyvenimo
Žmogus, bet šuo
Dėl viso savo gyvenimo
Žmogus, bet šuo
Dėl viso savo gyvenimo
Dėl viso savo gyvenimo
Dėl viso savo gyvenimo
Dėl viso savo gyvenimo
Dėl viso savo gyvenimo
Dėl viso savo gyvenimo
Pastebėjai teksto klaidą?