Dainos žodžiai
Tu numegzk man, mama, kelią
Iš vaikystės ir iš spindulių,
Iš mirties, iš kur sugrįžt negalima,
Kad galėčiau sugrįžti tuo keliu.
Tuo keliu pareisiu, pasėdėsiu,
Pasėdėsiu po kelionės ir visų vargų.
Tu numegzki, kad jie mane būtų priešų,
Vieną vienių ir lengvų, ir lengvų draugų.
Tu numegzk man taiką, mylią
Ir pavasarį kaip tūkstantį malūnų.
Tu numegzk man, mama, tylą
Ir medžius, kokių nebūna.
Tu numegzk man tūkstantį malūnų,
Malūnų ant pavasario kalvų žalių.
O jei kartais, juk žinai, kaip būna,
Būna, tu užklok, užklok mane keliu.
Tu numegzk man tūkstantį malūnų,
Malūnų ant pavasario kalvų žalių.
O jei kartais, juk žinai, kaip būna,
Būna, tu užklok, užklok mane keliu.
Tu užklok, užklok mane keliu.
Pastebėjai teksto klaidą?
Tau gali patikti

Valsų Popuri
Liveta ir Petras Kazlauskai

Už tuos, kurie...
Edmundas Kučinskas

Jazminų Žiedai
Lietuvaičiai

Mūsų Kaime Kaktusai Nežydi
Bernužėliai

Mergužėlė
Balius

Mama, mamyte
Laimutis Purvinis

Reikia draugą turėti
Kaprizas

Žuvėdra
Aleksas Lemanas

Nubudo gėlės
Algimantas Butnorius

Paskutinis Sudie
Inga Valinskienė

Kaip Mylėjau
Pusbroliai Aliukai ir sesutė

Neišeiki tu
Svajoklis ir grupė









