Žilvinas Žvagulis

Tu numegzk man, mama, kelią

2008 m.
Tekstas

Dainos žodžiai

Tu numegzk man, mama, kelią
Iš vaikystės ir iš spindulių,
Iš mirties, iš kur sugrįžt negalima,
Kad galėčiau sugrįžti tuo keliu.
Tuo keliu pareisiu, pasėdėsiu,
Pasėdėsiu po kelionės ir visų vargų.
Tu numegzki, kad jie mane būtų priešų,
Vieną vienių ir lengvų, ir lengvų draugų.
Tu numegzk man taiką, mylią
Ir pavasarį kaip tūkstantį malūnų.
Tu numegzk man, mama, tylą
Ir medžius, kokių nebūna.
Tu numegzk man tūkstantį malūnų,
Malūnų ant pavasario kalvų žalių.
O jei kartais, juk žinai, kaip būna,
Būna, tu užklok, užklok mane keliu.
Tu numegzk man tūkstantį malūnų,
Malūnų ant pavasario kalvų žalių.
O jei kartais, juk žinai, kaip būna,
Būna, tu užklok, užklok mane keliu.
Tu užklok, užklok mane keliu.
Pastebėjai teksto klaidą?