Ar tikslieji mokslai svarbesni negu humanitariniai?

73atsakymai

73 atsakymai

  • Gabux
    Labai teminis straipsnis: https://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-06-rita-gudenaite-spokauskiene-humanitaro-portretas-interneto-vartotoju-akimis/86280
  • InFamOus_DoMiniOn_
    Visko siaip reikia proporcingai.
  • Chicken_N_Beer
    Mano galvai-ne
  • tylosMinute
    nope man realai nepatinka.. pernelyg žiauru mano protui D
  • xdm
    geri tiksliukai suvokia kad humanitariniai svarbūs ir nemėto man rodos joks atradimas nebuvo padarytas vien iš matematinio mąstymo. tikslieji + filosofija padarė stebuklus bet kas yra stebuklas patys tikslieji nežino
  • Gabux
    xdm rašė:
    ką Invisible_Man pasakė iš tikro yra tiesa humanitarai mėto akmenis į tiksliukų daržą nors patys mažai ką suvokia apie tą daržą. tai beprasmiška
    Dariau, čia kaip su Slayer ;P O šiaip, tai tavo teiginiui labai tiktų ir p.s - 'vice versa'. Tą patį daro ir tiksliukai, mėto akmenis humanitarams, nei velnio nesusigaudydami kaip kas ir kur.
  • Darkshines
    MANO nuomone tikslieji kur kas svarbiau, nei humanitariniai, bet humanitariniai turi būti. Ir santykis R3:H2. Pirmsa, tiksliųjų mokslų sritys yra labai įvairios, apima ne vien specialistus, bet ir darbininkus, aprūpina didelę dalį visuomenės dalį darbu. Kaikurios sritys yra gyvybiškai svarbios: medikai, inžinieriai, maisto technologai, t.t., be kitų šiuolaikinis pasulis neįsivaizduojamas: farmakotechnikai, IT specialistai ir kt... Kur dar būrys darbininkų: mašinistai, mechanikai, net tie patys statybininkai. Tikslieji, realieji mokslai kuria valstybių pagrindus, užtikrina pažangą. Taigio, aš renkuosi tiksliuosius mokslus, nes noriu savo valstybei teikti apčiuopiamą tiesioginę naudą. Kita vertus, be humanitarinių mokslų mes būtume prasti žmonės. Pradėčiau nuo mokytojų ir dėstytojų, kurie suteikia visas tiksliųjų mokslų žinias. Manau, kad komentarų daugiau nereikia. Toliau, menai. Žmogus dvasinga irt jausminga būtybė, jam reikia kaip nors išlieti tai, ką jaučia, ką mato, kaip suvokia pasulį, o tai geriausiai perteikia menas. Arba tokios sritys kaip teologija, filosofija. Nereiktų pamiršti komunikaijos. Visi bendraujame, o kad susikalbėtume, privalome mokėti kalbas. Taigi, išaiškėja kam reikalingi filologai, lingvistai, ir vėl mokytojai. Visos hunaitarinių mokslų reikšmės, bet ji - didelė. Bet aš vistiek renkuosi realinius.
  • GabaLT
    Žiūrint kuo dirbsi, ką studijuosi. Čia jau nuo kiekvieno individualios nuomonės priklauso.
  • YouSuck
    čia kaip kas ką pasirinks
  • xdm
    ką Invisible_Man pasakė iš tikro yra tiesa humanitarai mėto akmenis į tiksliukų daržą nors patys mažai ką suvokia apie tą daržą. tai beprasmiška
  • MilediWinter
    Na man svarbiau menas ir filosofija.
  • Gabux
    najaunajau : ]
  • Invisible_Man
    Man patiko vieno dėstytojo mintis: fizikai ir kiti tiksliukai šia tema gauna į kaulus nuo humanitarų, nes pastarieji rašo darbus apie tai, o fizikai turi ir kitokių reikalų..
  • kelsokelso
    na*ik tada mokyklose moko ir tiksliųjų, ir humanitarinių dalykų? iš kitos pusės, raketų išradėjai, mano skalėj, aukščiau už visus filosofus kartu sudėjus
  • NataliLT
    Musu fizikas mano, kad TAIP. As su juo nesigincysiu, visgi destytojas ir panasiai... Tiek tikslieji, tiek humanitariniai mokslai priduoda savo prieskoni.
  • Madam
    neskirstyciau mokslus i maziau ar labiau reiksmingus. manau, kad nauda bus, jeigu zmones susipras, kas jiems labiau prie sirdies ir geriau iseina, ir ta dalyka rinktusi, tada bus nauda ir is humanitaru, ir is tiksliuku. nepamirski, kad tarp humanitariniu moklsu yra ir kalbos, istorija, be kuriu ne is vietos..
  • blue_grapeo
    man tai svarbesni. labai daug kas nuo ju priklauso. bet ir humanitariniai yra svarbus.
  • Gabux
    - ir tai pasakė fizikas Darius ; )
  • xdm
    taip bet visu pirma tu juk kaip žmogus pažįsti pasaulį. O kas yra pažinimas tau tikslieji nepasakys
  • N
    Nežinau ar svarbesni, bet mano širdžiai mielesni. O ir šiaip juk chemija, biolgija, fizika.. Na juk labai įdomu, tai elementai, iš kurių ir susideda pasaulis, visos jo paslaptys.
  • xdm
    kaip visad pamiršau šaltinį pridėt: https://www.dialogas.com/index.ph...23&ne ws_id=2353 verta dėmesio
  • Gabux
    aišku, kad užjauti, kai pats jau ne VU, todėl ir galvos neskauda ;] Bet ką bekalbėti apie viso VU rektorių, užtenka pažiūrėti į ne taip jau seniai išrinktą filologijos fakulteto vadovybę. Neįtikėtina, kai dekanas, turintis atstovauti seniausio Rytų Europos universiteto fakultetą, kartu sugeba melžti pinigus iš TVM'o. . Deja. O Bonifacas Stundžia taip tiko prie iškilaus Sarbievijaus kiemelio auros.. : ) Kalbant apie tiksliuosius mokslus, aišku, nepritariu tiems, kurie kalba apie jų siaurumą, kaip pats pasakei, nei iš tolo neišmanydami kritikuojamos sferos. Bet tą patį derėtų pasakyti ir apie tiksliųjų kritiką humanitarams. Kritikuoja ir peikia tai, apie ką nei žalio supratimo neturi, arba kaip tik turi tik 'žalią' supratimą, kad tai neneša tiesiogiai pelno ir pan. Smagu, kad nepasirašysi ;] Nes šiaip, manyčiau, parašų jau nemažai ten pridėta..
  • xdm
    beje, Gabux, užjaučiu kai į universiteto rektoriaus vietą kandidatuoja chemikas, dar vienas chemikas 'dėl demokratijos' ir fizikas.
  • Gabux
    Dariau, na tu tai čia.... : ] Aišku, kad fizika geriausia : ]]] Aš apie savą specialybę irgi maždaug panašiai gėrio prirašyčiau ;] bet. Žinau aš tą reikalą, kad šiuolaikiniai 'mąstytojai-anti-humanitarai' teigia, jog tas mokslas, kuriame negalima pritaikyti matematikos ar fizikos, yra ne mokslas. Turima omeny įvairias pakraipas, tokias kaip filosofija, istorija ar filologija. Bet, mano galva, čia jau išsigimimas, norint visur pritaikyti logikos dėsnius ir panašiai. Aišku, kad technologijos yra svarbios šiuolaikiniam išsilavinusiam žmogui, niekas to ir neneigia. Bet kaip absurdiška, kai turi pinigais aptekusiam verslininkui, ar cheminių dalelų tyrinėtojui išaiškinti, kam reikalingi humanitariniai mokslai, kaip jie kelia [ne pseudo, aišku], pačios šalies kultūrinį lygį ir t.t. Tik kad mūsų tauta yra per daug kukli, arba nevisavertė. Vietoj to, kad kovotų už savo didžiuosius kultūros palikimus [pvz, finansuodama, valdžia, be abejo, humanitarinius mokslus], visi nusispjauna teigdami, kad tai neneša pelno. Tada geriau kas? Susivienykim ir gyvenkime vardan pragmatizmo? Oooi ne. Gal ir naivumas, bet niekada 'nepasirašysiu' po antihumanitarizmo priesaika.
  • xdm
    ok. parašysiu kaip tiksliukas neneigiantis humanitarinių mokslų prasmės Paprasta: pagalvokit kur jūs dabar žiūrit? Ar suvokiat kaip jis veikia? 1 - tikslieji. Paklauskit kodėl jis čia atsidūrė. Kodėl urvinis ir kaip tapo kompiuteriniu? 2 - humanitariniai Jeigu vystytume tik technologijas tai visai pamirštume kokia jų prasmė ir nežinau kur nueitume(dėžutėmis taptume?). Protas priverčia veikti pagal tiksliuosius - pasistatyti namą, sukurt automobilį, kad greičiau nusigautum. Bet vadovaujamasi ir išmintimi, o išmintis tik humanitariniuose moksluose gyvena. Lietuvoj kaip čia kažkas jau minėjo yra toks dar nuo sovietmečio užsilikęs siauraprotiškumas, kad jeigu esi tiksliųjų mokslų atstovas tai turi nesuprasti humanitarų ir atvirkščiai. Ir iš vis pas mus pilna pseudohumanitarų. Vat būtent sovietmetis 'iškrušo' išmintį ir buvo daug technokratijos. Jeigu koks politikas pasivagia sau milijonų juk jis protingai elgiasi - jam patogiau bus gyventi. Bet vadovaujantis išmintimi jis taip niekad nedarytų nes suvoktu, kad jeigu tuos milijonus panaudos, kad visuomenė būtų geresnė tai ir jam pačiam bus nuo to geriau. yra tokia mintis nobelininko vieno, kad fizika yra šių laikų humanitarinių mokslų šerdis. Ir jeigu humanitarai bent kiek jos išmanytų tai suprastų šitą mintį. yra tokia mokslai kaip ekonofizika(ekonomika+fizika), sociofizika(sociologija+fizika), kurie atsirado prieš ~100 metų kai buvo pastebėta, kad tarkim molekulių greičiai pasiskirsto labai labai panašiai į rinkų svyravimus ar į apklausų rezultatus taip pat prieš ~100 metų atsirado kvantinė fizika kuri prieina taip arti, kad paspaudžia ranką metafizikai(filosofija). vakaruose kai kur teisininkam dėstomas fizikos kursas, kad išmoktų racionaliau mąstyti ir rašytų tiksliai ir visiems suprantamai įstatymus čia rimtai. humanitarai kartais(ne visada) nusivažiuoja visiškai į beprasmybes, ko turėdami kažkokį pagrindą racionalaus mąstymo bet likdami filosofais nedarytų. na pvz., A philosopher went into a closet for ten years to contemplate the question, What is life? When he came out, he went into the street and met an old colleague, who asked him where in heaven's name he had been all those years. "In a closet," he repied. "I wanted to know what life really is." "And have you found an answer?" "Yes," he replied. "I think it can best be expressed by saying that life is like a bridge." "That's all well and good," replied the colleage, "but can you be a little more explicit? Can you tell me how life is like a bridge?" "Oh," replied the philosopher after some thought, "maybe you're right; perhaps life is not like a bridge." šiuolaikinis civilizuotas žmogus privalo bent kiek suprasti kaip veikia internetas, telefonas bet ir tuo pačiu žinoti kaip jis čia atsirado ir kokia yra valstybės paskirtis ir t.t. tiek post-komunistinėse šalyse tiek vakarų demokratijose man rodos be filosofijos neišsiversi jeigu nenori būti pavergtas ;] kas yra laisvė tikslieji nepaaiškins. Dabar vakarų pasaulis eina ta linkme, kad žmogui leidžiama to nesimokyti, o t.y. pvz., kalba grafikės, dalininkės: - be matematikos pasaulis būtų daug gražesnis - aha, tikrai ir kam ji reikalinga. - šiandien padariau gražų darbą su photoshop'u - jėga. bet net nesusimąsto kiek reik išmanyti fizikos, matematikos, kad tas photoshop'as 'egzistuotų' mąsto lyg jis nuleistas "iš dangaus". o dabar iš tikro matematikoj pirmauja tokys šalys kaip Indija, Kinija, o vakaruose dauguma(ne visi) mąsto "o kam man mąstyti? už mane kažkur kažkas tai padaro". Vieną dieną tas kažkur kažkas padarys daugiau nei iš jo tikiesi... nežinau kada. bet man rodos pasaulyje vyksta dideli pokyčiai. Taigi mano nuomone geriausia yra tada kai esi tiksliukas neneigiantis humanitarinių mokslų prasmės arba humanitaras gebantis šiek tiek suprasti(ne iškalti!) tiksliuosius mokslus. "Jei žmonės mano, kad matematika yra sudėtinga, jie nesuvokia, koks sudėtingas yra gyvenimas." Matematika - žaidimas su griežtomis taisyklėmis bet be tikslo. Fizika - žaidimas su taisyklėmis ir su tikslu. Filosofija - žaidimas be taisyklių bet su tikslu.
  • most666
    priklauso nuo to, kurie geriau sekasi. man pvz humanitariniai.
  • Rugiliuke
    yra svarbesni, nes realu yra maziau negu humanitaru
  • Gabux
    Ir kiek tokių yra, Lietuvoje? Visapusiškai išsilavinusių. Jeigu neretai filologas net filosofo nesupranta ir atvirkščiai. Pas mus, galbūt taip. Nedaug yra to 'gynojo' mokslo ir universiteto tikslas [bent jau bandoma] suteikti ne tik specializuotą, bet kartu ir bendrąjį išsilavinimą. Tuo tarpu užsienyje– kitaip. Vyrauja konkrečios specializacijos. Pavyzdžiui. Mokslininkas, tyrinėjantis Antiką, [ten, pasirodo,] visai neprivalo ir net nesistengia rasti asocijacijų su šiuolaikine epocha, jos literatūra ar filosofija. Vadybininkai ten tik vadybininkai, o filosofai tik filosofai. Ir dar, beje, besimaudantys savo siaurose upėse. Silentist rašė: Gabux rašė: Diskutuota daug. Tačiau humanitarai nesupranta racionalistų praktikų, o pastarieji nesuvokia, kokia yra nauda iš kultūrinio filosofavimo. Juk viskas (again and again) remiasi į pinigus. Ką reikia daryti norint pakeist (dažnai buką) mąstymą- kad iš humanitarinių mokslų naudos nėra, „iš to pinigų juk neuždirbsi,“? Ir ar pačiai šaliai naudingi tokie (tik) racionalistai praktikai, neturintis žalio supratimo, kas yra Z.Freud'as, Platonas ar F.F Šopenas? Geriausia, kai žmogus abipusiškai išsilavinęs. Idealiausia būtų baigt ekonomikos mokslus technikos universitete ir teisės mokslus universitete. specialybės: politinė ekonomika, socialinė politika, pramoginių renginių vadyba, ekonominė teisė, kultūros vadyba yra arti to aukso viduriuko, o audito ir kartu teisės pagrindai "nepamaišytų" kiekvienam politikui.
  • P
    Man ne.
  • gintuks77
    Tikslieji mokslai per daug sausi, reikia siek tiek uzpilt
  • YeEyy
    Čia tas pats, jei klaustum ar sportas svarbiau už muziką. Vieniems svarbu viena, kitiems - kita.
  • M
    kaip ir nematau problemos o jeigu as pasakisiu tas svarbiau uz ta ta nuo to niekas nepasikeis praktiskai, bet koks humanitaras ir taip supranta kad esme nepakis
  • 19690311
    harmonija ir ramus pasitenkinimas - štai koks džiaugsmas ? radai save ? : ] kalbos apie chaosa : ] taip nelauktai įsimaišę į įtemptus skaičiavimus ir išskaičiavimus.. galėtu sukelti chaosą. jei jos būtų nepanašios į šias. bet ne, aš tikrai nenoriu griauti kienonors tvarkos, į kurią buvo įdiegta tavo moralė : ] kažko visi rimti žodžiai - vienas juokas. o, didysis rašytojas ir vėl teisus. o iš tikro komikai žudosi? ir o ar iš tikro taip dažnai? o komikai neapšildo bix'u? 'ir be to ir be to' . atsimenu, kai galvodavau jog sugalvodavau ką nors genialaus, neprilygstamo, nors iš tikro tai negalvodavau, žodžiai patys susidėliodavo, jų nereikėdavo apdirbti, o tuo labiau kaip nors imantraiai bandyti suprasti. pavyzdžiui, kai pamatydavau žmogų [nors ir retai kada..] dar ir dabar iki galo neišmokau įjungti interpretatoriaus, ir kalbi jis taip pat kalba, tačiau nebetkaip, jo bendravimo nepavadinsi kokiu pakalbėjimu, nes jo kalba tai baigtinis procesas perėjęs per daugybę ekvalaizerių, tobulai apdirbančių ne tik žodžius, bet ir kiekviena menkiausia judesį, akies mirktelėjimą, atodusį. toks žmogus žino kada sakyti taip, o kada ne - ir jis tuo manipuliuoja nepriklausomai nuo savijautos, praeities ar netikėtumo - tarsi jam neegzistuotu netikėtumai. aišku jis ne ką prasčiau dirba klausos organais. atrodytu, toks nuostabus, tobulas pašnekovas. bet [žinau jog laukėt šio bet], ekvalaizeriuose nusėda jo neprilygstamumas ir genialumas. ir ilgiau jam pakalbėjus, dar ilgiau nei ilgiau, jautiesi lyg įsimylėjęs, reinkarnavesis į praėjusią akimirką ir negalintis ištrūkti iš jo de javu spąstu. bet čia tik pavyzdys, ir nelabai vykęs [kaip toks]. kartais kai atskleidi ką galvoji, visi interpretatoriai rodos dar geriau žino ką tu galvoji, tai sužinai ką galbūt iš tikro galvojai. na čia kaip ir su tais žodžiais kurie turi 'ir to ir to'. 'o išgėręs pamatai, kad siūbuoja pamatai' : ] matai, chaosui neužtenka 'to', jam prireikia mažiausiai 'to ir to'. taigi, atrodo, jog tas pasakymas apie tai kokie neramumai užeitu be 'to' yra turbūt tavo sugalvoti, kurių nereikia stengtis suprasti, panašiai 'kaip sekasi?'
  • blink41
    manau kad ir be to ir be to butu chaosas

Panašios diskusijos