Depresija
120atsakymų·pradėta
120 atsakymų
Saka, reik tau zmoniu. eik zmonekis. Aisku,nenoreciau gyvent kapinese ar garaze kur viskas is aukso tviska...ir ne vieno zmogaus ar intrigos. noreciau bent zmon(-iu)-os ar dvieju kad palaikyt kompanija. Bet ne viskas pinigais pagrista norejau pasakyt. Jei zmogus istiesia pagalbos zodi. Jei sakydamas prisiskaites atprotina tave i teisybes kelia, jis jau vien tuo tam tikra prasme... kunigas.
Čia dar niekas daug nekalbėjo apie stigma. O stigma arba kitaip tariant demonizavimas vyksta dėl depresijos ir kt panašių ligų mitų LT. Psichikos ligų legendiniai mitai Lietuvoje (radau youtulike) 10mitas: Žmonės, kurie apsilanko pas psichiatrus, ateityje negalės dirbti tam tikrų darbų. 9mitas: Specializuotose psichiatrijos ligoninėse, kuriose pacientai gydomi priverstinai, joks gydymas nevyksta, o pacientai tik laikomi kaip kalėjime. 8 mitas: PSICHIKOS LIGOS YRA NEPAGYDOMOS 7 mitas: PSICHIKOS LIGAS REIKIA GYDYTI PAS PSICHOLOGUS IR KOUČERIUS, NES PSICHIATRAI NEGYDO... 6 mitas: JOKIŲ PSICHOTROPINIŲ VAISTŲ GERIAU NEGERTI, NES PRIE JŲ PRIPRANTAMA 5 mitas: ELEKTROS IMPULSŲ TERAPIJA - PASENĘS GYDYMO METODAS, TAIKOMAS KAIP BAUSMĖ PACIENTAMS 4 mitas: PSICHIKOS LIGOS YRA PAVELDIMOS 3 mitas: DEPRESIJA - TINGINIŲ LIGA 2 mitas: PSICHIKOS SUTRIKIMŲ TURINTYS ASMENYS YRA AGRESYVŪS IR PAVOJINGI 1 mitas: VALGYMO SUTRIKIMAI - TAI JAUNŲ MERGINŲ IŠSIGALVOJIMAS IR DĖMESIO SIEKIMAS. Nū čia gal nevisai mitai, nes taip ir yra. Tiktai būna labai daug gražių išimčių iš šių nusistovėjusių demonizuojanciu pasakymu,kad žmonės prieš ligonius būna nusiteikę taip stigmatizuojanciai.
Galvoju, kad depresija kaip alkoholizmas, jei jau esi ,,paženklintas'' tai ir žaisi tą žaidimą kurgi švytuoklė sustos šį kartą? Ties sunkia ar labai sunkia padala. Jauti, kada prasti laikai artėja. Komentuoju kaip sergantis visą savo sąmoningesnį gyvenimą žmogus. Ir sėkmingai traukiantis jau 29 gyvenimo metus. Sėkmingai reiškia, kad aš vis dar čia ir tik tiek. Galvoju, kad depresija labai gudri liga, turinti ir priklausomybės bruožų. Žmogaus noras nuo kitų atsiriboti ir užsidaryti, nes jaučiasi defektuotas, neturintis kuo dalintis, nenaudingas, nefainas, nesuėmęs savęs į rankas. Tik leidžia ligai labiau įsišaknyti, o tada jau prasideda žaidimas ar šeima, draugai ras laiko tave aplankyti, pamatyti, kad ,,kažkas negerai'' (kažkodėl indai neplauti ir grindys nesiurbtos, šaldytuvas tuščias ir kada išvis buvai lauke?) ar ras laiko paskambinti (kartais skambučiai gali išgelbėti gyvybę). Tada gyvybiškai reikia pagalbos iš kitų ir reikia suspėti tą pagalbą gauti. Ateina tie prašviesėjimo pliūpsniai, kai supranti ką reikia daryti, užsirašai, susitari su savimi, bet atsistoji ir atgal atisėdi. Padeda rutina, susidėliojimas žmogiškųjų poreikių. Taip, jei jautiesi kaip ateivis, tau kartais reikia tiesiog per prievartą permąstyti. Ko reikia žmogui, kad jis funkcionuotų? Judėti, maistinių medžiagų, bendravimo, ryšio. Ir tada bandymas nenorom tai vykdyti. Padeda psichoterapija (nors ir atrodo visiškas astrologijos lygio absurdas kartais). Padėti gali ir medikamentai.
Drįsiu paprieštarauti. Taip, psichoterapija kainuoja daug, bet tai tikrai nėra vienintelis būdas, kaip galima sau padėti. Yra daugybė grupių grupelių, prie kurių galima prisijungti nemokamai arba aukos principu. Jeigu esate tikintys, yra įvairios bendruomenės, tokios kaip Kelionė Lietuva , įvairios maldos grupelės, savigalbos grupės. Žinoma, tai nebus panacėja, bet tikrai geriau nei nieko nedaryti ir skųstis, kad viskas labai brangu. Galų gale, kiekvienam apdraustam/-ai Lietuvos piliečiui/-ei priklauso 10 nemokamų apsilankymų pas psichologą. Yra Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos centre nemokama psichologinė pagalba. Taip kad nesustokite ieškoti pagalbos, nes ji tikrai yra...
Lietuvoje, kad gydyti vaikysteje patirtas traumas, pazeminimus ir patycias, psichoterapija kainuoja kalnus pinigu. Geri specialistai nepriima nemokamai. O pas zmogu, kuris buvo palauztas, sutryptas, sugniuzdytas, paprastai buna nenusisekes karjeros kelias, jis nelabai turi daug pinigu, kad galetu eiti pagalbos pas auksta kvalifikacija turincius specialistus. Todel renkasi durnyna ir/arba savizudybe.
Dažniausiai žmogus pripažįsta, kad sirgo depresija, kai ją jau praeina ir gali blaiviu protu įvertinti savo praeities būseną. Tik dabar ne kiekvienas moka atskirti kas yra depresija, o kas ne ir kai tik apninka labai prasta nuotaika, padaro išvadas, kad čia toji depresija. Depresija tai ne šiaip bloga nuotaika, tai LIGA ir laimingas tas, kuris sveikas iš jos įsikapanos, o vieną kartą įsikapanojęs pasimokys ilgam ir kaip pačio velnio bijos jos dar kartą ateinant. Nenoriu sakyti, kad depresija bent kartą per gyvenimą naudinga susirgti, bet ji dažnai padeda. Pasveikęs ir atsistatęs tu pradedi žiūrėti į gyvenimą kitu kampu tam, kad tas nepasikartotų. Na nežinau, čia gal kiek iš savo patirties pasakiau, kiekvienam skirtingai. Geriau ja niekada nesusirgti, nes kartais ir pirma depresija gali nuskandinti giliai. Patys diagnozes galime sau nustatyti, kai viskas yra post scriptum, o ligos eigoje tai gali padaryti tik tam tikri specialistai, nes depresijoje tiesiog negalime būti pajėgūs mąstyti blaiviai. Tad jei kas garsiai skelbias, jog jam depresija, drįsčiau suabejoti ar tai tik nebus blogos nuotaikos etapas. Iš kitos pusės šaunu, jei kas ieško pagalbos, net ir virtualioje erdvėje, nes būtent socialinis bendravimas yra vienas iš veiksnių, padedančių pasveikti, tad nereikia smerkti nežinant tiesos iki galo.
Ar neteko skaityti Elizabeth Wurtzel knygos Prozako karta? Man ji paliko neišdildomą įspūdį. - depresijos, kaip ligos, simptomai ir savianalizė, ieškant ligos šaknų, o galiausiai priemonės ir būdai ją kontroliuoti - viskas labai konstruktyviai tačiau literatūriškai atskleista toje knygoje. Beje, yra ir filmas. Tik knyga vis tiek daug pagaulesnė. Depresija - bjauri liga, o ja sergantys ne retas to nepripažįsta ir lyg velnias kryžiaus kratosi pagalbos (užsidaro savyje). Tada aplinkiniams baisu, kad ko nors nenutiktų. Beje, alkoholis ie seksas depresijos neišgydis, gal net ją tik pagilins. Bet sprendžiant iš grojaraščio, kur dominuoja Eminemas ir šiaip repas o ne funeral doom, tai matau tame gerą ženklą.
Aš prabilau apie savo liga internete, nes man reikia demėsio ir dėl to, kad neturi ką veikti ir panašiai. Net patys veikliausi žmonės, taip vadinamos žvaigždės, visuomenės veikėjai, firmų vadovai arba tiesiog iš pažiūros optimizmu trykštantis praeivis, serga sunkiausiomis formomis, o jiems ir dėmesio ir visa kita galbūt nestinga. Esmė tame, kad ne viskas priklauso nuo paties, psichinės problemos nekontroliuojamos tol, kol žmogus neišsiaiškina priežastis, o jei ir išsiaiškina, kol neatranda pagalbos. Vis dar palaikau teorijas, kad depresija yra fiziologinių pokyčių, kaip hormonų, nervų sistemos, smegenų veiklos sutrikimo išaukta liga, o kas išaukia tokius pakitimus, aišku ir nuolatinė psichologinė būsena, seksualiniai aspektai, psichologinės traumos ir tt. Tada jau vyksta užburtas ratas, ir niekas negali įrodyti, kas pirmiau atsiranda. Todėl patylėk šia tema, nes kol žmogus nera sirgės šia liga, tol jis nespuras sergančiojo. Beje, einarai, aš įsižeidžiau, todėl eik velniop:
" Pats sergu. Prieš tai irgi žodį depresija rašydavau kabutėse. Iki tos dienos, kol dėl jos per pragariškas kančias atsikėliau į darbą. Stengiuosi keist mąstymą, dirbu fizinį darbą. Praradės viltį atrast gyvenimo prasmę, iš pat pradžių pradėjau vartot alkoholį. Dabar vartojų legalius narkotikus - antidepresantą ir neuroleptika. Nebežinau kiek ištversiu." - dramatiška, absurdiška, seilėtėkiška, graudu ir neįtikinama. Daug prieštaringų žodžių pasakiau. Bet galiu pasakyti. Kad tie tavo dramatizmai yra eilinės pliurpologijos, net mano dienoraščiai nėra tokie graudūs ir užjaučiu tave, kad mėgsti kurti įvairiausias virtualaus pasaulio pasakas su lengvai įžvelgiamo absurdo prieskoniu, nes tas, kuris serga depresija nesigiria internete savo liga (sunku būtų pasakyti "skundžiasi", nes pagira), ir kad geri vaistus ir kaip tau sunku - tai yra seilėtėkis, kaip pasakytų mano lietuvių mokytoja. Galima mane peikti už tai, kad aš dar mažvaikis ir neturiu realios patirties, bet akivaizdu, kad tu irgi depresijos nepažįsti ir nepažinsi. Pažįsti tik pesimizmą, savigraužą, asmenybės tuštumą ir niekingumą. Daugiau nieko. Atsiprašau už įžeidimą, jei vis tik tai žeidžia.
Dar beje reik pridėt ir aplinkos veiksnį. Nežinau, kas prakeikė, bet lietuviai yra patyčioms prakeikta, pasmerkta tauta. Nepadės jokie saugantys orumą teismai/vaistai/turtingi užnugariai. Reiktų manau peržengti pajuokų, patyčių, savęs lyginimosi su kitais(-omis) etapą. Tada kai niekas nemanys, kad pažeidęs kito žmogaus viešumo, orumo, pagarbos ribą, tampa už kitą geresniu... manau, kad yra pabaiga tokiems dalykams ir tai nebus užkeikimas lydintis per amžius.
gedged (Samanta), esi idomi asmenybe; dziaukis ir vertink savo unikaluma; rask savo stipriasias puses ir koncentruokis i jas uzuot kentejus del savo silpnybiu (kuriu kiekvienas zmogus turi apsciai); ir nesinervuok del nepastovumo, nes tai normali paauglystes dalis, vidinis protestas, neleidziantis zmogui suakmeneti vietoje; gyvenimas kupinas kancios, bet taip pat kupinas ir dziaugsmo
tai kokiu bus koreliaciju tarp depresijos ir sunkios muzikos gerbeju skaitom: Heavy metal music has negative impacts on youth istrauka: “If parents are worried, they should ask their children questions like – how does that music make you feel? If children say the music reflects or mirrors the way they feel then ask more about what the music is saying,” she said. “If listening doesn’t make them feel good about themselves, this should ring alarm bells. Alternatively, if parents notice a downturn in their child’s mood after listening to music this is also a cause for showing interest and getting involved.” na man tai nera nieko keisto tame, juk istikruju depresova sunki muzika (aisku as tai nieko neapibendrinu ir nesakau kad hevy metal = depresija, bet, kazkaip abejoju ar gali linksmai nusiteikt, pagerint nuotaika ir t.t. (bet cia kalbu butent apie specifinius kurinius, o ne apie metala aplamai)
Toks keistas dalykėlis Rodos, pergyvenai, ją nugalėjai ir dabar tu žiauriai laimingas žmogus, viskas O.k ir kitaip negali būti, tačiau žinai,kad po pusmečio, o gal ir anksčiau ji sugrįš ir sėdėsi ant kėdės, nenorėsi absoliučiai nieko ir nejusi, kad gyveni Ką padarysi, toks jau tas gyvenimas, kai tu... ... nežinau net kas
Va man dabar depresija.Tai galiu pasakyt,kad labai blogai žmogus jaučiasi.Pateikiu požymius bent jau tokius kokius pati manau :nori arba daro sau kažką blogo (pvz.,venas susipjaustyt,iššokt pro balkoną ir kt.)Lenda juodos mintys.Labai greitai keičiasi nuotaika.Jauti,kad tave kažkas slegia.Daug yra tų požymių. O depresijos rūšys kokias aš žinau tai: Rudeninė depresija,maniakinė depresija,(tiesiog)depresija. Aišku nuo to reikia gydytis,tam yra psichologas,vaistai,žmonės kurie gali tau kažkaip padėti. Tai tiek žinau apie tą nemalionią depresiją.
Polinkis, tai nereiškia, kad būtinai visi meninkai serga depresija, bet jie yra į tai linkę... Ir aš pati esu tokia, taigi galiu sau svaidyt akmenis į daržą ar kaip ten Apskritai melancholikai labiau linkę į depresiją, nei tarkim sangvinikai, flegmatikai ar cholerikai... Na dėl šizofrenijos tai suabejočiau, tikėtina ir netgi labai, kad yra nemažai tokių atvėjų, bet, kad visi...ammm... nemanau....- Sgintuks77 rašė:Daug tiesos tai, kad depresija dažnai serga jautrūs žmonės, menininkai.na,daznai taip visi sako.Mazai ju serga depresija.Daugiausiai jie buna melancholiski ir siaip uzsisvajoje,liudni...Bet tikrai ne depresuojantys...Bendrauju su daug meninku.Pazystu tik du,kurie rimtai sirgo depresija...







