F. Dostojevskis
92atsakymai·pradėta
92 atsakymai
- INu vieną radau. Netyčia. Šiaip net nežinau kur ieškot reiktų. Žinau keletą vietų kur Kuane senas knygas pradavinėja. Reiks užsukt. Bet giliai abejoju, ar kažką rasiu. Bėja, kątik "Idotą" baigiau. Sužavėjo kaip ir kitos Jo knygos, kurias jau skaičiau. Šią, kaip ir kitas, galima skaityt dar, ir dar, ir dar ir kaskart rasi tiek naujų dalykų, tiek naujų minčių. Tai nepakartojama.
- Vice_dream rašė:violin rašė: Tai jau turi akstina rusu kalbos mokytis .Mokaiusi aš ją mokykoloj, bet labai mažai ką išmokau. Taip ten mus ir mokė Iš mano amžiaus žmonių labai mažai kas rusiškai moka. Bet negerai. Juk tuščiai laikas švaistomas per pamokas, taip išeina. Mano puse gimines ukrainieciai,tai kai tenka susitikt,taip ir pramokau Jo,ziuriu kiek pazistamu mokykloj turiu,kuriems rusu antra kalba-Nieko nemoka
- INu gal aš ir labai afišuojuosiž, bet aš visada taip, kai man kas nors labai patinka. Gal tai blogai. Bet taip jau išeina. O dėl tų kūrinių supratimo...negaliu pasakyt koks tas mano 'supratimo' lygis, juk nėra aparato, kuris tai nustatytų. Tiesiog man labai įdomu, labai patinka, daug ką gaun iš tų knygų. Yra tokių vietų, kad uch O dėl tų "inteletualių" kūrinių. Jei atvirai iki dabar kažkaip apie tai negalvojau, ir pagal tai skaitalų negrupavau
- HKartais ima atrodyti (ir atrodo), kad daugelis Dostojevskį (ir ne tik), skaito tam, kad vėliau galėtų tuo pasigirti (na, čia taip elementariai tariant, viskas būna gal kiek ir sudėtingiau, bet esmė ta). Mat Dostojevskį skaitantys/skaitę žmonės iškart tariamai labai intelektualūs atrodo ir t.t. ir pan. Bet toks požiūris dera tik nupiepusioms lietuvių kalbos mokytojoms arba šiaip 'gyvenimo trumparegiams'. Esmė ta, kad nesvarbu, kiek ir kieno tu knygų perskaitai, o kiek iš jų pasiimi. Galima perskaityti visus Dostojevskio romanus ir negauti to, ką kitas gaus perskaitęs ten kokią nors Milno 'Trobelę Pūkuotynėje' ar pan. O kai sakot, kad Dostojevskis nesunkiai skaitosi bla bla.... na... hmm... ten daug psichologijos, visa tai verčia mąstyti patį,uždavinėti klausimus, į kuriuos ne visada gali rasti atsakymus, knygose keliamos sudėtingos problemos. ..tad tas 'nesunkumas' toks labai jau sąlyginis. o šiaip.visgi...skaitykit, vaikai, skaitykit.
Teko skaityti tiek knygą, tiek du kartus matyti spektaklį. Tos penkios valandos prabėga kaip kelios minutės, nuostabus pastatymas,o Gyčio Ivanausko ir Editos Užaitės vaidyba kaip visuomet puiki. Išties nustebau, jog spektaklis toks vykęs, juk siužetas sudėtingas, o plėtotė pateikta, mano manymu, pačiu geriausiu būdu. Itin patiko Ivanausko monologai bekabant ant geležinių pastolių. Uogos ir vienos iš geriausių spektaklio epizodų. Pati knyga vieba iš geriausių, kurias teko skaityti. Patinka istorijos apie netipinius žmonės, pateiktos žmonių, su neeiliniu talentu, koks ir buvo F. Dostojevskis - talentas, unikumas. Tačiau nepaisant to, Remarko "Juodojo Obelisko" niekas nesugebėjo "perspjauti"



