Filmas "Shutter Island" (Šnabždesių sala) - lyg šių laikų "Švytėjimas"?
37atsakymai
37 atsakymai
Labai ne į temą — kažkur gal rašiau — aš iš vis nesuprantu tokios sąvokos kaip „mindfuck“ (įskaitant tai, kad klasikinėse kino teorijos chrestomatijose toks žanras(??) taip pat neegzistuoja). Kiekvienas gudresnis kino kūrėjas, jei nežaidžia vien tik vizualumu, siekia ne išp*st žiūrovui protą, o kažką jam savo kūriniu pasakyt. Tas pats galioja bet kuriai meno rūšiai. O jei to meno vartotojas kūrėjo jam siunčiamos žinutės nesupranta — tai aišku, kas jam, vargšui, belieka — tik sakyt, kad filmas gerai padarytas, nes labai šaunu yra jo nesuprast. Vis tiek vienas smagesnių atvejų yra su Lynčo „Mulholland Dr.“, kur tereikėjo tik perskelt per pusę tradicinį (ir net gana banalų) pasakojimą — ir efektas bei pasakos, koks čia nerealus mindfuck jaučiamas ir šiandien. Irgi dar pabaigai — faktas, kad Scorsese tikslas ir filmu siunčiama mintis buvo ne sukelt diskusijas, ar pagrindinis veikėjas, nušovęs savo žmoną, tikrai išprotėjo.
na.. Shutter Island geras filmas.. turbut pirma karta isejau is kino sales issiziojes o paskui dar kelias valandas negalejau uzsiciaupt , neaptarinedamas to filmo. Bet bent galutinai ji issiaiskinau <img src="https://tyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co/storage/v1/object/public/covers/rehost/comments/m-mukj0vcis58c6.webp" alt="" /> Vis delto pagrindinis veikejas buvo ligonis,. </div>
Prasiplėsiu truputį.
Scorsese gan keistas režisierius. Jis toks... balansuojantis tarp Holivudo standartų ir tokios kūrybos, kuri griauna klasikinio kino pasakojimo struktūrą. Žodžiu. Hm.
Ne itin vykęs reikalas yra norėti palyginti Scorsese's „Shutter Island“ su romanu (ne, neskaičiau, ir planuose to nėra), nes čia vienas iš tų atvejų, kai filmas pretenduoja į savarankišką kūrinį ir režisierius atlieka uzurpatoriaus vaidmenį (bent iš dalies) rašytojo atžvilgiu. Na, čia kaip su tais pačiais „Godfather“ ar „Clockwork Orange“, ar tai „Stalker“, „Space Odyssey“ ir panašiai.
O filmo žiūrėjimas visai vežė. Visų pirma, ir gal labiausiai — dėl paties „sukirpimo“ — ištisinė klasikinės kino istorijos retrospektyva. Rebecca'iškos uolos ir Dr. Kaligario kabinetas, ir Shock Corridor, ir Le Bonheur'iška geltona suknelė su reklaminiu-šeimynišku idealizmu, ir tas pats Shining'as ir t.t.
Taip pat pukiai sustyguotas operatoriaus darbas. Nežinau, ar čia Scorsese's (reikia įtarti, kad taip) smulkmeniškumas, bet visos uždaros, vietomis kraupiai klaustrofobiškos, užpildytos-išpildytos erdvės be galo gerai žiūris (o nieko nėra blogiau, nei nežinoti, į kurį ekrano kampą pažiūrėti, nes viskas perspausta ir sumalta).
To, jog filmas ne tik rodė, bet ir sakė (šiuo atveju, tiesa, nežinau, ar tokia buvo ir knygos pagrindinė iškelta idėja), turbūt minėti nereikia.
Ir aktoriai, žinoma. Di Caprio — aktorius neblogas, bet vėlgi sakyčiau, kad čia nemažas Scorsese's indėlis. Panašiai, kaip su De Niro — kol režisierius su juo dirbo — aktorius buvo savo karjeros aukštumoj.- SLabai geras filmas, paliko neisdildoma ispudi...Kazkaip daug kam is mano pazystamu nepatiko todel kad nesuprato, na bet nelabai matau ko cia galima nesuprasti (zinoma apie smulkmenas nekalbu)...Kaip bebutu puikus filmas <img src="https://tyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co/storage/v1/object/public/covers/rehost/comments/m-mukj18k2fhept.webp" alt="" />...Mindfuck man megstamiausias zanras... </div>
Žiūrėjau kino teatre
ir labai likau patenkinta, nebuvo gaila sumokėtų pinigų.
Turiu knygą, kurią dabar būtų visai nejauku skaityti, nes nebeliko jokio įdomumo. Nes filmo pabaiga tai tokia
. Bet kada nors reiks ir šitą perskaityt.
Ir šiaip, kadangi, Leo yra vienas iš mėgstamiausių mano aktorių, tai šitas vaidmuo jam kaip ir prilipo. Daug nesiplėsiu, trumpai ir aiškiai pasakysiu, kad šitas filmas buvo geeeras ir man labai patiko

Aš ėjau į Kuždesius po to kai perskaičiau knygą, taigi, kol mano draugės plaukiojo stengdamosi suprasti kas ten vyksta aš ramiausiai gėriau vandenį ir valgiau saldainukus. Pastebėjau, kad daugelis žmonių nesupranta filmo esmės, nepagauna siužeto, visais tais atvejais primygtinai rekomenduoju perskaityti knygą, kuri ir šiaip už filmą yra daug įdomesnė ir paliekanti dar slogesnį įspūdį. Čia jau sena tiesa, kad knyga visada būna geresnė už filmą, Kuždesių sala ne išimtis.
Manau, kad reikėtų dar kartą pažiūrėti filmą, kiek primiršus knygą jis gabūt pasirodys šiek tiek kitoks.
Di Caprio mano manymu, yra vienas geriausių dabartinių aktorių, sugebantis suvaidinti daugiau mažiau bet ką ir Kuždesiuose puikiai atliko savo darbą.
Apibendrinant neturiu prie ko prikibt, man net nekilo mintis, kad galiausiai išaiškintas Endriu/Tedis galėjo būti tik daktarų svaiginamas nekaltas maršalas, viskas labai aiškiai pasakyta, puikiai paaiškinta kaip ir kodėl jis atsidūrė ligoninėje. Ir puikiai suprantama, kodėl jam buvo atlikta lobotomija.
(gal kiek nerišliai parašiau. )
pritariu kad DI Cabrio vienas geresniu dabartiniu aktoriu, tiesa kazkada mano nuomone irgi apie ji buvo ne kokia (cia aisku po Titaniko, ROmeo & Juliet), visada jis man su filmais mazoms mergaitems risdavosi <img src="https://tyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co/storage/v1/object/public/covers/rehost/comments/m-mukj0w4kijexa.webp" alt="" /> bet aisku gal jei ne tie blockbusteriai nebutu suvaidines ir Gangs Of New York, Departed ar Shutter Island </div>
tired rašė:
Dikaprio netgi titanke suvaidino aukstumoj. Cia ir yra Aktorius kai bet koks zanras ispildomas be priekaistu. O, kad jo ivaizdziui pakenke tai tik todel, kad mergaites pamisho, o kai dvyliktaji karta paziurejo Titanika - persivalge ir pasake - per saldu
maciau titanika viena karta ir tapati - probegomis, nemegstu tokio zanro filmu, seip jo snukis kazkaip netinka prie siaubo filmu (ar kas ten turejo but)..
Ariel_Cancer_Dies rašė:
Man toks lieka klausimas: ar tada, kada jis nesapnavo, visada buvo tikrovė? Kaip su ta pabėgusia boba? Senis sakė, kad gal ir nebūtų jos radę? Negi jos pabėgimas buvo surežisuotas? Kaip galėjo būt suplanuotas jos pabėgimas ir tikėtasi, kad Tedis ras jos slėptuvę? Tai juk didžiausias atsitiktinumas.
Kurie prisiminimai tikroviški, kurie ne? Pvz. su tuo Noizu?
Nebuvo jokio pabėgimo. Jam tik pasakė, kad toks buvo, nes tikėjosi, kad pavaidinęs viską atsimins. Juk pabaigoj pasakė, kad jokios tos moters nėra, tai tebuvo jo fantazija visa ta scena urve.
Man toks lieka klausimas: ar tada, kada jis nesapnavo, visada buvo tikrovė? Kaip su ta pabėgusia boba? Senis sakė, kad gal ir nebūtų jos radę? Negi jos pabėgimas buvo surežisuotas? Kaip galėjo būt suplanuotas jos pabėgimas ir tikėtasi, kad Tedis ras jos slėptuvę? Tai juk didžiausias atsitiktinumas.
Kurie prisiminimai tikroviški, kurie ne? Pvz. su tuo Noizu?
Man patiko tai, kaip filmas sukaltas. Pats režisierius — smulkmeniškas ir preciziškas. Reikia įtarti, kad iš visko, ką turėjo, sugebėjo išspausti geriausia. Stiprus, tikrai.
Scorsese kablys buvo ne pats siužetas (knygą kas nori — gali perskaityti dar iki filmo), o forma.
Ir ažkaip netikslinga filmą lyginti su Kubrick'o Shining, nes Shutter Island panaudota labai nemažai klasikinių filmų scenų. Na, Hitchcock'as su Kubrick'u galbūt ryškiausi (ar lengviausiai atpažįstami).
Matėte dabar kinuose rodomą filmą "Shutter Island" ("Šnabždesių sala") su Leo di Caprio? Koks jis jums? Sunkiai pagaunamas? Kokie įspūdžiai?
Nelabai žiūriu psichologinių filmų, bet jis man tarsi naujų laikų Švytėjimas. Tokio pat lygio ar dar geresnis. Skorsezė šį kartą iš peties pasistengė. Visą filmą buvau vedžiojamas už nosies ir nesupratau, kame šaknys. Kiti klaustukai ko gero ir liks neatsakyti.











nemanau kad sis filmas padaro kokia revoliucija kine, nieko tokio neiprasto ir super ispudingo cia nera.
apie ta jusu mindfaka, hmm isesmes jis prasideda tada kai jis patenka i svituri, o tai paskutinios 5-10filmo minutes. o atsiranda jis del to kad ispradziu mes marsalo pusei, ir lyg tai tikimes kad toj daktarai prades sukt mums prota, tam kad pripazint mus lygoniais, ir istikruju pradeda, ir mes net sugebam sudvejot, na bet tas dvejojimas trunka neilgai, ir mes lyg tai pripazistam, jo mes nuzudem zmona.
is esmes musu marsalas tarsi to 167-o lygonio isikunijimas, o pats marsalas vaidina marsala, na ir gaudo pats save nesugebant atskirt kur yra tiesa, arba teisiog pabegant nuo realybes
o del knygos, neabejoju kad ji turetu buti idomi, bet siaip nesigauna (paprastai) man skaityti po filmu.