Geriausia profesija yra ..., nes....
50 atsakymų

Geriausia profesija yra darbdavio, nes turint daug pinigų bei naglumo gali iš visų tyčiotis ir niekam never nieko neduoti. Jokio darbo, nė už ką, niekada, nė-pro-kur. TIK KASDIEN kviestis į pokalbius ir tyrinėti žmones. "Parodai pirmiausiai CV, paaiškini, pakomentuoji CV" "Ar nutuoki kaip reikia rašyti gerą CV?" "Kiek darbdavių aplankei be manęs, ar nieks nesakė, kaip turi atrodyti CV?" "Tai ko tikiesi iš šito darbo? Ar pats žinai ko tu nori? (negausi)". "Ar turi patirties, ar esi dirbęs pas mane arba bent panašiose vietose? kiek? (blogai)". "Galiausiai: ar bent žinai savo gyvenimo viziją, misiją... stichiją? (blogai)" Ir klausimas su didžiausia "nagrūzka". "Ar nori, kad aš tau mokėčiau, kaip įsivaizduoji, kiek esi vertas? (negausi)"
Ar nori sulaukt skambučio po viso šio mūsų pokalbio? (negausi)
Baigus istoriją sėkmingai gali tęsti savo kaip istoriko (mokslininko) karjerą, dalykų, kuriuos galima tyrinėti, yra daugybė, jei tik domina. Kuo puikiausiai galima dirbti daugelį humanitarinio išsilavinimo reikalaujančių darbų (kad ir tose pačiose leidyklose dirba nemažai istorikų), būti žurnalistu ir rašyti istorijos temomis, geras istorikas būtų naudingas politikoje ir dar daugybėje vietų. Istorija - tai ne tik mokyklos disciplina ir ją išmanantys žmonės yra reikalingi ir gerbtini.
Anyway, čia tik mano laisvas pamintijimas, pati nestudijavau šito.
--
Jo, Silentist!
Priminei man vieną iš vaikystės svajonių - dirbti National Geographic. Va čia tai darbas...
Jahlalabhad rašė:
Vienintelė perspektyva [ir tai iš dalies - tik teorinė],jei ruošiesi dirbti svaiginantį mokytojo darbą.O jei ne - tai daugiau asmenybės tobulėjimas.Bet gyvenime gali būti,kad tos žinios,duos naudos kitose srityse,nors tai gali atsitikti ir su bet kuria profesija.Manau,bendrai paėmus - perpektyvų apart mokytojo darbo,šais laikais labai mažai...O ar įdomu,ar ne ,priklauso nuo žmogaus.Niekas tau nepasakys,ar tamstai bus įdomu ir nenuobodu.Mokytojas tikrai nėra vienintelė perspektyva, yra nemažai darbų kuriuose reikia, galbūt tam tikros srities žinių ar specializacijos. Beto po, atrodo, dviejų metų yra galimybė rinktis archeologo specializaciją ir gauti magistrą ar panašiai.
Galbūt yra studijavusių ir galinčių patarti, bei papasakoti kas ir kaip plačiau? (žinau, kad internete galima rasti krūvą dokumentų ir bukletų, man reikėtų patirties tame reikale turinčių žmogėnų pagalbos
Nepastebėjau,.kad darbo birža ieškotų archeologų...
Vienintelė perspektyva [ir tai iš dalies - tik teorinė],jei ruošiesi dirbti svaiginantį mokytojo darbą.O jei ne - tai daugiau asmenybės tobulėjimas.Bet gyvenime gali būti,kad tos žinios,duos naudos kitose srityse,nors tai gali atsitikti ir su bet kuria profesija.Manau,bendrai paėmus - perpektyvų apart mokytojo darbo,šais laikais labai mažai...O ar įdomu,ar ne ,priklauso nuo žmogaus.Niekas tau nepasakys,ar tamstai bus įdomu ir nenuobodu.Mokytojas tikrai nėra vienintelė perspektyva, yra nemažai darbų kuriuose reikia, galbūt tam tikros srities žinių ar specializacijos. Beto po, atrodo, dviejų metų yra galimybė rinktis archeologo specializaciją ir gauti magistrą ar panašiai.
Galbūt yra studijavusių ir galinčių patarti, bei papasakoti kas ir kaip plačiau? (žinau, kad internete galima rasti krūvą dokumentų ir bukletų, man reikėtų patirties tame reikale turinčių žmogėnų pagalbos
Stripped rašė:
Xpo rašė:
Teisinninko, ekonomisto ir vadybininko dabar perspektyviausios. Stokit, kas galit.
Norint dirbti teisininku reikia turėti pažintis.Priešingu atveju,galėsi tikėtis patektį į konkursą,skirtą gauti ūkvedžio darbą,Paberžės mokymo įstaigoje.Be to,tos perspektyvios specialybės keičiasi kas pora metų,pabaigęs gali negauti darbo.Jo, rimtai. Tada nestokit.
Jahlalabhad rašė:
Aš irgi panašiai mastau, kaip egliux. Mokausi dabar 11 klasėje todėl reikėtų pradėti man kažką mastyti ir kol kas mane traukia istorija VU.
Kaip manot perspektyvu? Įdomu? pliusai ir minusai?Vienintelė perspektyva [ir tai iš dalies - tik teorinė],jei ruošiesi dirbti svaiginantį mokytojo darbą.O jei ne - tai daugiau asmenybės tobulėjimas.Bet gyvenime gali būti,kad tos žinios,duos naudos kitose srityse,nors tai gali atsitikti ir su bet kuria profesija.Manau,bendrai paėmus - perpektyvų apart mokytojo darbo,šais laikais labai mažai...O ar įdomu,ar ne ,priklauso nuo žmogaus.Niekas tau nepasakys,ar tamstai bus įdomu ir nenuobodu.
Geriausia profesija yra ta, kuri tave domina, kur jauti, kad galėtum save realizuoti, galbūt netgi ką nors naujo ir įdomaus sukurti (tam tikro kūrybiškumo galima rasti daugelyje sričių). Labai baisu, kai kažkur stojama vien dėl to, kad tai "perspektyvu" ar "galima daug uždirbti". Manau, jog pinigai turėtų būti tik malonus priedas prie mėgstamos ir dominančios veiklos, jokiu būdu ne atvirkščiai. Man atrodo, kad žymiai geriau gyventi kukliau, bet užsiimti dalykais, kurie tau teikia malonumą, galų gale tais, kuriems esi gabus, o ne plėšytis ir per prievartą mokytis (o po to - dirbti) tai, kas tau visiškai svetima.
Dėl pastabų apie teisininko, ekonomisto, vadybininko specialybes norėčiau paprieštarauti. Teisininkai dar tada, kai aš mokiausi mokykloje, sunkiai rasdavo darbą. O per tą laiką jų buvo prikepta dar daugiau... Be to, manau, kad rinktis tokią specialybę kaip teisininko turėtų tik tas žmogus, kuris nuoširdžiai domisi įstatymais ir teisiniu darbu, nes tik toks galės ištverti teisės studijų tempus bei galų gale tapti puikiu teisininku. Visokie perėjūnai, atėję tik dėl aukso kalnų, gerais specialistais paprastai netampa.
O ir tapus tuo geru specialistu iškart niekas neduos tau advokato ar notaro darbo, ką jau kalbėt apie teisėjo ar prokuroro vietą. Tam reikia baisybės laiko, patirties, įdėto darbo ir nemažai metų praktikos. Nors, žinoma, visada galima paguosti, jog įmonėms teisininkų paprastai reikia. Nors šiaip asmeniškai teisė man yra viena atgrasiausių mokslo sričių, niekaip nekiltų mintis ją studijuoti - visad linkau prie laisvesnių humanitarinių ir socialinių mokslų.
Pati mokyklos paskutinėse klasėse siaubingai mėčiausi. Norėjau visko ir tuo pačiu nežinojau, ko noriu. Galvojau apie skandinavų filologiją, žurnalistiką, leidybą, grafiką, lietuvių filologiją ir užsienio kalbą, kultūros istoriją ir antropologiją, anglų filologiją... Visos šios sritys man atrodė savaip žavios, visur mačiau tam tikrų trūkumų, maniau, kad kiekvienoje iš jų galėčiau savaip save realizuoti, visoms reikėjo ruoštis skirtingai (faktas, kad tinkamai nepasiruošiau nė vienai, todėl neįstojau nei į grafiką, nei į žurnalistiką - dėl pastarosios, tiesa, niekada nesigailėjau, nes su laiku suvokiau, jog nuolatinė konkurencija ir kovos dėl straipsnių temų - ne man. dėl dailės akademijos dar dabar kartais graužiuosi) Manau, kad gap year man būtų išėję į naudą, bet ir dabar nieko negali žinoti.
Galiausiai šiaip ne taip supildžiau ilgiausią sąrašą dominančių dalykų (taip, Gabux specialybė irgi ten buvo, kosmonaute tavęs nelaikau), kur viską surašiau pagal prioritetus ir 'pagal sunkumą įstoti' ir viską palikau likimo valiai.
Įstojau į leidybą. Iš esmės pernelyg daug nesigailiu, dalykas man patinka, visada mėgau būti šalia knygų, o čia - visi procesai nuo pat tada, kai rašytojas pateikia rankraštį iki tada, kai pirkėjas įsideda knygelę sau į krepšį... smagu. Tačiau iš tiesų tos romantikos nėra tiek daug, nes studijų programa irgi ne auksinė, esi mokomas visko po truputį, tad galiausiai tikrai gerai neišmanai nieko. Literatūros paskaitos su puikiomis dėstytojomis iš filologijos fakulteto man buvo tikra atgaiva, tačiau jų - gerokai per mažai kaip potencialiam leidėjui.
Liūdna dėl to, kad kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad iš esmės mano specialybė tėra itin siauros (nors ir labai širdžiai mielos) srities vadyba. O vadyba, kaip universitetine specialybe, bjauriuosi, nes tai netgi nėra mokslas. Kad taptum vadybininku, tau reikia tam tikrų asmeninių savybių ir gal išklausyti kokius kursus, porą knygučių vadybos ir rinkodaros temomis paskaityti, o daugiau - darbas ir patirtis. O kur pažinimo džiaugsmas?
Kuo toliau, tuo labiau manau, kad į universitetą stoti derėtų mokytis 'tikrus' mokslus - istoriją, filologiją, matematiką, fiziką, chemiją, biologiją, etc... visokios vadybos, informologijos ir t.t. tėra savęs apgaudinėjimas.
P.S. dėl informatikos - manau, kad, plečiantis informacinėms technologijoms ir joms pamažu apkėtojant visą pasaulį, tai yra paklausi ir reikalinga specialybė. Nepažįstu nė vieno pakankamai gero informatiko, kuris ieškotų ir nerastų darbo. Bet vėlgi - jei į šiuos mokslus bus stojama vien tam, kad "gautum babkių", naudos TIKRAI nebus. Neįmanoma sėkmingai dirbti programuotoju ar kitokiu IT specialistu, jei tai tavęs neveža, jei tu nuolat nesidomi naujausiomis tendencijomis ir jei nenori nuolat nuolat nuolat mokytis ir tobulėti.
Ir tam tikra prasme tai galima pritaikyti bet kuriai profesijai. Lochų ir perėjūnų nereikia niekam. Geras specialistas, besidomintis savo sritimi, kuriam jo darbas teikia džiaugsmą, visada atras savo vietą, kad ir kokia iš pirmo žvilgsnio neva 'nereikalinga' jo specialybė kažkam atrodytų.
O šiaip - kas žadat šiemet ar kitais metais kažkur stoti - rinkitės atsakingai ir klausykit širdies balso. Sėkmės
Xpo rašė:
Teisinninko, ekonomisto ir vadybininko dabar perspektyviausios. Stokit, kas galit.
Norint dirbti teisininku reikia turėti pažintis.Priešingu atveju,galėsi tikėtis patektį į konkursą,skirtą gauti ūkvedžio darbą,Paberžės mokymo įstaigoje.Be to,tos perspektyvios specialybės keičiasi kas pora metų,pabaigęs gali negauti darbo.- DKas kaip pažiūrės. <img src="https://tyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co/storage/v1/object/public/covers/rehost/comments/m-mukj0vcq43qag.webp" alt="" /> </div>
- DGeriausia yra teisininko profesija, nes ji veža <img src="https://tyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co/storage/v1/object/public/covers/rehost/comments/m-mukj0vcis58c6.webp" alt="" />DDDD </div>
Dėl netikrumo ar gailėjimosi — dėl to ir sakau, kad kartais visai ne pro šalį yra palaukt. Metus, porą. Galbūt išvažiuoti kur nors kitur, išmokti kalbą ir studijuoti ten. Ir dar nebijoti ieškoti (turiu galvoje perstojimą iš vienos spec. į kitą). Bet ne bandyti įtilpti į kažkieno kito sukurtus rėmus. </div>
Beviltiškiausiai visada atrodo ta kategorija, kurie kažkur stoja dėl to, kad populiaru-atrodo-perspektyvu/mama patarė/kaimynas įstojo. Po tų, kuriems iš vis nesvarbu, ką studijuot, svarbu — universitetas.
Ir jau nebeatrodo keistai pasirinkimas baigus mokyklą iš karto į universitetą nestot. Rinkaus tarp dviejų specialybių, būtų nepavykę — tikriausiai šiais metais nestudijuočiau niekur.
Blackened rašė:
Vienas iš mano svarstomų pasirinkimų. Perspektyvų, visgi, nemažai ateityje. Ir iššūkių kas be ko. O ir labai sudėtinga nėra, aišku, jei gerai sekasi tikslieji mokslai, ypač matematika. Be to, įdomu gan.
Hmmm, informatika sudėtinga ir dar kaip. Na bent jau mano protui, tai per daug sudėtinga buvo// Programavimas ir aukštoji matematika - deadly combination...
vakar 2 valandas kalbėjau su žmogum apie profesijas.
nes pas mane mąstymo zyrau, kuo norėčiau būti.
žurnalistika - visada mane traukė. svarbiausia tas, kad tavo pasirinkta specialybė - teiktų džiaugsmą dirbant ir tau tai patiktų.
toliau buvo daug kitų profesijų nuo psichologijos iki taip nemėgiamo teisininko.
naiviai atsiverčiau horoskopų knygą ir žiūrėjau kas tiktų skorpionui
ir geriausias atsakymas `visi skorpionai labai skirtingi, todėl nėra bendros linijos profesijose`
nenoriu profesijos susijusios su fizika ir chemija - le faktas.
taigi, aš manau, jog geriausia profesija - žurnalisto.
Gabux rašė:
O aš galvojau, kad tau minimum tiek, kiek man ;o
Kaip nustebau.. Čia gal dėl gero muzikos skonio tave geruoju būdu 'pasendinau'.
Stok į Vilnių kur, čia gerai bus ;]
Oho
Man toli gražu ne tiek kiek tau Bet smagu, kai "geruoju būdu pasendina".
O dėl Vilniaus dar nežinau. Šiaip domiuosi universitetais užsienyje, juolab, kad galimybių ten studijuoti išties yra. Nors kol kas vis mąstau apie vieną Švedijos universitetą, o ten bakalauro studijoms reikalinga mokėti švedų kalbą ir t.t. Todėl norisi kuo greičiau apsispręsti, tik vat sunku man, sunku.
LoseControl rašė:
LowLife rašė:
Mano slapta svajonė,dirbti morge...Deja,nelabai paklausus darbas...matyt,labai geras
Lietuvoj dar ne tiek daug lavonų
. Bet jų daugėja ..... O pats ką nors studijuoji?
Studijuoju verslo vadybą,bet šią sritį pasirinkau,nes nežinojau ką rinktis.Norėčiau būti būgnininku,bet kol kas nesu tikras ar pavyktų gerai groti.Tai dariau prieš 7 metus.











Anekdotas apie toki "darba"
ateina jauna fyfa į naują „darbą“ ir vadybininkė jai daro instruktažą
– Žiūrėk, mažute, pas mus čia darbas – grynai kaip šventė. Kiekviena diena – totalus kosmosas, o kalendoriuj, blt, vien raudonos dienos šviečia!
– Ooo, rimtai? – apsidžiaugia ta. – Tai čia tipo tiek daug laisvadienių ir bonusų duodat?
– Nu ne, durne tu, – žvengia vadybininkė. – Klientų srautas nerealus, o tos raudonos dienos kalendoriuj – tai tavo vienintelės legalios išeiginės, kai „tos dienos“ užeina ir prie "staklių" stot negali!