Kiek galėtumėt ištverti be mobilaus telefono?
178atsakymai·pradėta
178 atsakymai
Vargiai, nes 99% mano atsiskaitymų yra elektroniniai, grynų pinigų beveik nenaudoju. O elektroninių atsiskaitymų sistemos labai remiasi į išmaniojo telefono naudojimą. Also, netgi internetinėms paskyroms dabar kompo turėtų nebeužtenka, nes jau nemažai kur įsivyravo two-step verification . Man telefonas dėl naršymo ar susisiekimo mažai reikalingas. Naršau per kompą, susisiekimui dažniausiai naudoju el.paštą (oficialesniems reikalams) ar messengerį (neformaliam bendravimui). Telefonas suskamba pas mane labai retai. Aišku, emergency atvejams turėti telefoną nėra bloga idėja, tačiau finansinius atsiskaitymus laikau svarbiausia priežastimi, kodėl turiu telefoną.
Pamenu, kaip vaikystėje nereikėdavo jokių telefonų, visada žinodavai, kur rasti tą ar aną, blogiausiu atveju - paskambindavai į namų telefoną. Ilgai neturėjau mobilaus. Aišku, buvo pora situacijų, kur būtų labai pravertęs, bet buvo kaip buvo, likau gyvas ir sveikas. Bet, tiesą sakant, neįsivaizduoju savo gyvenimo be jo. Nežinai, kiek valandų? Pasižiūri. Draugas ar draugė vėluoja į susitikimą? Paskambini, pasiklausi, ar viskas gerai, kada bus. Galų gale, esant ekstra atvejui galima ir į 112 paskambinti. Manau, kad mobilūs telefonai labai padidina žmonių savarankiškumą. Gerai tai, ar negerai? Nežinau. Sumažėjus priklausomybei nuo kitų žmonių dažniausiai retėja ir bendravimas su jais, varantis XXI a. žmogų į sekliuziją. Aišku, galėčiau išgyventi be jo. Tik reikėtų laiko priprasti.- ATeisybė, nepažiūrėjau, kada sukurta tema, prieš rašydamas tą postą. Taip, 2004 metais, toks klausimas buvo netgi labai aktualus(reikia pripažinti, tada ir pats kentėjau nuo tos paaugliškos priklausomybės nuo telefono:)). Taigi, tu esi teisus - šis klausimas yra ne kvailas, o jau asenęs. Mano kaltė:)
Labai geras "taškas"! Visi, kas gali "ištverti" visą gyvenimą, kiek suprantu, dirbti nesiruošia, sėkmės jiems. Bet klausimas gal greičiau moraliai pasenęs, nei kad kvailokas. Tema sukurta 2004, kai maždaug ir vyko mobilizacijos lūžis - iš pradžių telefonus turėjo rimti suaugusieji ar verslininkai, ir štai žiūrėk jis prieinamas ir tau. Kaip tokį stebuklą iš rankų paleisi. O dabar jaunesniems žmonėms kuo toliau tuo labiau telefonas bus natūralus dalykas, prie kurio nereikės nei kažkaip ypatingai priprasti, nei ką. Taip pat svarbu, jog tais pačiais 2004 m. beveik "nebuvo" interneto (namuose jį turėjo mažiau nei 17% - dabar spėju turėtų būti arti 70%) ir, ko gero, visokie smsinimai, majakinimai ir šiaip draugo numerio turėjimas buvo pirmieji primityvūs socialiniai tinklai. Kai kurie telefono iš rankų nepaleisdavo. Dabar jau kitaip. Klausimas "išsivadėjęs". Tokio pat svarumo kaip, tarkime, kiek galėtum ištverti be viešojo transporto - daugelis rastų tam kažkokių alternatyvų, bet koks to tikslas? Atitikmuo tuometinei priklausomybei nuo telefono galėtų būti dabartinė priklausomybė nuo feisbuko ar pan.- AKvailokas klausimas, iš tiesų. Šiuolaikinis dirbantis žmogus, ypač jei jis dirba paslaugų sferoje, be telefono neišbus nei vienos dienos. Ką ten dienos - net valandos neišbus, nes per tą valandą be telefono jis gali prarasti ir didelį užsakymą, ir darbą... Taigi, kai dirbu, tai telefonas visada būna prie manęs ir dar rankinėje turiu atsarginį išjungtą telefoną ekstra atvejui, jei tas išsikrautų ar ką. O va dabar, kadangi dėl ligos ilgam turiu būti namuose, tai telefonas man beveik nereikalingas - būna, kad po kelias dienas juo nesinaudoju, tik žvilgteliu ar niekas neskambino/neišsikrovė.
























![[rockgirl]](/api/img?url=https%3A%2F%2Ftyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co%2Fstorage%2Fv1%2Fobject%2Fpublic%2Fcovers%2Frehost%2Fprofiles%2Fm-mukd2w6mmbci9.webp&w=96&q=82)

