Pasaulis eina paskui kupiūrą?
96atsakymai·pradėta
96 atsakymai
Ačiū už atsakymą. Pinigai nėra nei blogai, nei gerai. Pasaulis visada panašus. Daugiau apie save Visada pinigai turėjo gundomaja funkcija. Pasinaudoti jų teikiamomis laisvo pasirinkimo galimybėmis. Keliaut kur nori, dəvət ką nori, turėt kas patinka. Vis dėlto, geresnis, sukalbamesnis, socialesnis ir darbstesnis buvau, kai neturėjau pinigų. Vertinau nemokamus dalykus ir turėjau stipresnė valia. Kurti, siekti, vystytis, progresuoti galėjau neturėdamas pinigų teikiamų patogumų. Gražesnis. Aukštesnis. Stipresnis. Buvau be pinigų. Šokau. Dainavau. Sypsojau. Pinigai įvedė į komforto zona. Bijau net šalto vandens be skėčio lietaus. Manau kiti irgi susiduria su pinigų problema:atsitiko neatitaisomu asmeninių pokyčių.
Sunku pasakyt, kur jis eina. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, žmonėms, gyvenusiems Europoje antro pasaulinio karo metais turėjo atrodyti, kad pasaulis eina į pražūtį. Po atominės bombos sprogimo Hirošimoj ir Nagasakyje turėjo atrodyti, kad pasaulio pabaiga jau visai arti. Didžiosios depresijos metais daug kam tai iš tiesų buvo gyvenimo pabaiga, bet nepaisant visa ko, pasaulis vis tiek išliko. Pinigai visada buvo, yra ir bus dalykas, kuris, naudojamas netinkamai, pavergia žmogų ir padaro jį vergu (paradoksalu, nes manome, kad dideli pinigų kiekiai suteikia laisvę). Vis dėlto, kad ir kaip man būtų sunku pačiam tai pripažinti, bet savaime jokie dalykai nėra blogi. Galėtume pažvelgti taip - knygos, lyg ir neblogas dalykas: gali sužinoti, perduoti savo žinias, jausmus ir t.t. Visgi, jomis buvo galima manipuliuoti masėmis, kas privedė prie įvairių baisių dalykų. Telefonas - kaip ir irgi geras dalykas, gali paskambinti, išsikviesti pagalbą, pažiūrėti, kur reikia nuvažiuoti ir t.t. Kita vertus - gali tapti priklausomas nuo žaidimų, soc. tinklų ar pornografijos žiūrėjimo. Taigi ir pinigai - savaime nėra nei blogai, nei gerai. Jeigu yra vadovaujamasi saikingumo principu ir aukso vidurio taisykle, bent jau teoriškai problemų neturėtų kilti. Visai kas kita, kai saikingumo principas išnyksta ir pinigai ar bet koks kitas objektas tampa gyvenimo esminiu tikslu. Bet žmogus jau toks yra - nuodėmingas ir silpnas. Išeitis yra, bet daugeliui sunku pripažinti, kad ta išeitis nėra "AŠ PATS". Puikybė - tiesiausias kelias į degradaciją. Bet visgi atsakant į temą, tai aš nedaryčiau tokių plačių išvadų apie tai, jog pasaulis "eina kažkokia linkme". Manau yra visaip ir mes, gyvendami labai ribotame laike ir erdvėje, visko negalime sužinoti ir suprasti visų procesų
Kai buvau neturtingesnis, vertinau daugiau tikrus dalykus, realu bendravimą, susitikimus. Po to, kai internetas tapo labiau prieinamas, įsitaisiau sau patogią "komforto zona" :iš altruisto išgaravo visa empatija, tapau nesavakritisku egoistu. Nelabai praturtejes, bet pagerines gyvenimo patogumus, tapau mažiau meilus ir atviras, draugiškas artimesniems zmonems:sunkiau prieiti ir rasti draugiška siela, persimesti atviresniu žodžiu. Baimė savęs ir kitų. Jei visas pasaulis eina daugmaž ta linkme - tai man labai gaila. Jis puna eidamas paskui kupiura.
xdm rašė:kas man iš tų didelių pinigų jeigu aš negalėsiu būti savimi, turėsiu prisitaikyti prie to kas man svetima, kas dieną daryti tai ko nenoriu ilgainiui save apmulkindamas, kad noriu. būsiu užsimerkęs - negyvensiu. tai kas man iš jų? žinoma jų reik normaliam pragyvenimui. bet normalioj šaly jeigu esi protingas, moki ko kiti nemoka tai gali labai puikiai gyventi būdamas tiesiog geru sau patinkančios srities specialistu. o visokių rūmų ir mašinų kur per TV ibruka man mirtinai nereik bet nesakau, kad iš vis nereik. svarbiausia, kad visad jaustum, jog pakankamai žengi pirmyn ir tiek.Lietuvoj gyvas 'išvirkščias Marksizmas-Leninizmas'. t.y. deklaravo, kad išorėje visi lygus, vieningi bet kaip žinot vidui tapo kraštutiniai materialistai. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę visas šitas išlindo į išorė ir esti joje iki šiol. tai užknisa... embrace - money visi panašiai šneka, kol didelių pinigų neparagauja. retas žmogus pasauly didelių pinigų paragavęs adr taip pasakytų.
kas man iš tų didelių pinigų jeigu aš negalėsiu būti savimi, turėsiu prisitaikyti prie to kas man svetima, kas dieną daryti tai ko nenoriu ilgainiui save apmulkindamas, kad noriu. būsiu užsimerkęs - negyvensiu. tai kas man iš jų? žinoma jų reik normaliam pragyvenimui. bet normalioj šaly jeigu esi protingas, moki ko kiti nemoka tai gali labai puikiai gyventi būdamas tiesiog geru sau patinkančios srities specialistu. o visokių rūmų ir mašinų kur per TV ibruka man mirtinai nereik bet nesakau, kad iš vis nereik. svarbiausia, kad visad jaustum, jog pakankamai žengi pirmyn ir tiek. Lietuvoj gyvas 'išvirkščias Marksizmas-Leninizmas'. t.y. deklaravo, kad išorėje visi lygus, vieningi bet kaip žinot vidui tapo kraštutiniai materialistai. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę visas šitas išlindo į išorė ir esti joje iki šiol. tai užknisa... embrace - money
Dievaži, kokia tema. Ar jūs patys mąstot, kad stumiat ant to, kas yra įsibrovę į jūsų gyvenimus taip, kad jums tai atrodo normalu ir natūralu. Jo jo, stumiam ant tų, kurie pingių turi daugiau. Kas jums trukdo, aš nesuprantu? Aš pavyzdžiui labai atvirai galiu pasakyt, kad, taip, mano gyvenime daug ką lemia pinigai. Dėl jų aš renkuosi kitokią ateitį, dėl jų aš mokausi ir ketinu įstot į tokią specialybę, kurią pabaigus man plauks dideli litai. Ir ką? Kuo jau aš tokia bloga? Niekas pasauly dar nesakė, kad meilę ar draugą gali nusipirkt už pingus. Nors teoriškai duoti pradžią tam gali. ;] Man pinigai buvo, yra ir, manau, bus svarbūs.
Ko negali maži pinigai, gali dideli pinigai... whatever. Daug ką jie valdo, bet man jie visiškai nelemia, vieną dieną jų yra, kitą nėra.. neskaičiuoji, leidi pramogoms ir tiek... man jų turi užtiekti tiek, kiek reikia mano poreikiams. Kažkam poreikiai turėti Porsche , turėti ten 5000 kv namą ar dar bele žino kažką, o kažkam užtenka ir paprasto butelio ;>- Ižmogus, kuriam nereikia nieko yra arba labai laimingas arba labai liūdnas
Galima nusipirkti namą, bet ne namų židinį; galima nusipirkti lovą, bet ne miegą; galima nusipirkti laikrodį, bet ne laiką; galima nusipirkti knygą, bet ne žinias; galima nusipirkti padėtį visuomenėje, bet ne pagarbą; galima užmokėti daktarui, bet nenusipirksi sveikatos: galima papirkti sąžinę, bet ne gyvenimą: galima nusipirkti seksą, bet ne meilę. Cia kinieciu ismintis... nemanau, kad tai tusti zodziai. O jei ir manote, kad nusipirkti galite viska, pagalvokit ar tai bus TIKRA.- Evieni daugiau kiti maziau bet eina. aisku cia kaip ir svajone kad kiekvienas zmogus dirbtu darba miela sirdziai darytu ji gerai ir uz tai parduotuvei pasiimtu daiktu kokiu jam reikia ir be pinigu. nu gakl ir nebutu tai svajone jei neisleistume tiek pinigu visokiems karams. kominst.:} }
- Kladri rašė:ir turtuoliai verkiabet jie tiek neverkia del pinigu tiek kiek kaikurie zmones
- KPasiklydus rašė:Siuo metu dziaugsmo man pinigai neatnestu. O tuo labiau laimes. Jie virstu laime nebent tuo atveju, jei juos isdalinciau. Tiems, kuriems ju tikrai reikia.pinigu visiems reikia ir beje tu pastebejai kad zmones kiek vienam zingsni skaiciuoja pinigus. tik turtuoliai ir gali jaustis siame pasaulyje laimingi
- Kvieni galvoja kad tie pinigai nieko verti meile, seima svarbiausia .pagal mane seimos gerove yra svarbiausia kad nieko netruktu nes kai gyveni apsoliuciame skurde ta meile blesta.o gerove suteikia pinigai.ju niekada nebuna perdaug

![[rockgirl]](/api/img?url=https%3A%2F%2Ftyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co%2Fstorage%2Fv1%2Fobject%2Fpublic%2Fcovers%2Frehost%2Fprofiles%2Fm-mukd2w6mmbci9.webp&w=96&q=82)















