Svieziausi jusu muzikiniai atradimai
1 412 atsakymų

The Dark Side of the Moon coverís "Darkside", padarytas 2013 metais, paminėti albumo išleidimo 40-mečiui. Keistoka filosofinė komedija, o gal drama, (neapsisprendžiu), parašyta Tomo Stoppard'o. Verta paklausyti, tikrai. Deja, pasiekiama tik tiems, kurie turi Spotify, nes niekur kitur jos nesugebėjau rasti.

Lifesigns. Žvėriškai puikus modernus prog'as - John'o Young'o ir Nick'o Beggs'o junginys yra kažkas sprogstamo (dėl N.B. įtakos greičiausiai atrandu panašumų šios grupės muzikoje į Steven Wilson muzikavimo stilistiką). Atrinkau iš jų vienintelio kol kas išleisto albumo kiečiausią kūrinį (negaliu atsiklausyti, jėga):
Naratyvinis 100 g. alkobilis. Jeigu reikėtų prikabint label'į, tai galėtų skambėt taip: samogitinis bliuz-punkrokis su aiškiu dark tranquility prieskoniu ir ryškiu folk-schyzos atspalviu: youtube.com/watch?v=hEoRbCnbHc4 Nu taškuo rimtaa vyra Šets da gers yr: youtube.com/watch?v=0AIGveHI_rU Nu ir visi geri...Nū žiaur gErs, negalIu nekLAUsyt! :DD

Naratyvinis 100 g. alkobilis. Jeigu reikėtų prikabint label'į, tai galėtų skambėt taip: samogitinis bliuz-punkrokis su aiškiu dark tranquility prieskoniu ir ryškiu folk-schyzos atspalviu:
https://www.youtube.com/watch?v=hEoRbCnbHc4
Nu taškuo rimtaa vyra
Šets da gers yr:
https://www.youtube.com/watch?v=0AIGveHI_rU
Nu ir visi geri...


Kai baigėsi music.lt perklausų era
nepakėlęs tuštumos kritau į jutūbą – kas beliko...
Bet žinokite, užsivėrus durims atsivėrė langai. Ogi atradau, tiksliau gal – vėl atradau koncertų prasmę ir jėgą. Man tai labai daug pasako apie grupę. Juk įsivaizduoju, kad tai visai kas kita negu įrašinėti studijoje, kai tu gali dailinti iki išprotėjimo ieškodamas idealo, ir dar kiek vienas savo partiją atskirai o čia – turi dirbt kartu vienas kitą papildydami. Visai kita atmosfera.Ir žinote ką – padariau nemažai atradimų. Atradau sau užmirštas ar „praleistas“ ar tiesiog unrated grupes. Tuo tarpu kai kurios grupės gal net krito mano reitinguose. Na, tarkime A-ha. Prisipažinsiu, iš esmės man artimiausios yra rock, hard&heavy, prog-rock, prog-metal kryptys, na bet yra kaip čia straipsniuose vadina "guilty pleasure". A-ha turi puikių albumų, ypatingai puikūs tie, kurie nėra populiarūs. Na, o gyvai... Gal aš neradau jų high-end koncerto, bet na, neskamba kiek bežiūrėčiau... O tarkim kitas mano Grand-Maxi-Super-Turbo guilty pleasure - Depeche Mode yra nepakartojami, nesenstantys, nepralenkiami gyvų pasirodymų meistrai. Matomai dėl Dave‘o charizmos, bet greta jo ir Marty negadina reikalo, o Fletch‘ui tiesiog jau nieko nebereikia daryti scenoje (nekalbu apie įrašus). Aišku neprilygstamai skamba Pink Floyd tiek albumuose tiek gyvai - pripažinti meistrai, tačiau gyvuose jų atlikimuose gyvybės galėtų būti ir daugiau, negu kad tik grafinės instaliacijos...
Labai gaila, kad daugelio senųjų dinozaurų live prformansų nėra lengva surasti, bet matomai ateis laikas, kai reikės pridėti pastangų ir išsikasti visą klasiką.
Na o iš šiuolaikinių atradimų (būtent po live'ų perklausos) mano reitingų laiptais į viršų labai sparčiai šuoliuoja Muse.
Na, kad jau apie britus užsiminiau – nebuvau labai didelis brit-pop gerbėjas, tačiau niekada ir nespjoviau. Taigi nusprendžiau sulyginti 3 top‘inius veikėjus pagal jų gyvus pasirodymus – Oasis, Blur ir Pulp. Na, žinokit bent man Oasis čia nepralenkiami buvo nepaisant visos išorinės (ar ne tik) Liam‘o arogancijos, na kieti jie ir tiek. Blur, man pvz. visai nekabino. Pulp gal šiek tiek...
Tai štai tokie kol kas mano atradimai šioje srityje, tuo ir norėjau pasidalinti... Jeigu kas esate matę kokį superinį live performans‘ą – duokit žinią. Kolekcionuoju
Atviras visiems pasiūlymams 

Yes bosisto Chriso Squire solinis albumas Fish Out of Water. Man tai kone sensacija - nežinojau tokio esančio. Solinis bet labai Yesiškas, puikiausiai įsitektų šalia Close to the Edge. Vokalas Kriso ir gan panašus į Jono Andersono, klavišiniais talkino Patrikas Morazas, būgnijo Brufordas, o be to įrašui buvo nusamdytas simfoninis orkestras, tad skambesys aukščiausio lygio.











Prajuokino - maniau, kad Mac DeMarco yra tiesiog atlikėjas, kuris šiaip sau mėgsta albumo viršeliuose matyti rūkantį žmogų. Bet pasirodo ne.... Jis netgi odę sukūrė pigioms britiškoms cigaretėms. Taip absurdiška, kad patiko.