Titanikas (Titanic, rež. J. Cameron, 1997)
54atsakymai·pradėta
54 atsakymai
Teko ne sykį nubraukt [drambliaus] ašarą pirmąsyk pamačius filmą. Po to, kai su 3D akinukais perleistą Titanicą žiūrėjau Vingio kino centre, iki ašarų sujaudino tas ultimomentas, kai Titanike žuvusių žmonių vėlės(?) su išskėstom rankom, atsiprašymu, supratimu bei dėkingumu priėmė atstumtus savo laiku Džozefą (Džeką?) Dosoną su mergina "iš aukštuomenės", kurią filme suvaidino Kate Winslet.- UPo tiek kartų darosi bloga. O kartų buvo gal trys. Vienintelis įstrigęs kadras - skęstant laivui jame stovintis kapitonas, tokiu liūdnu žvilgsniu apžvelgiantis viską aplink. Dėl kapitono prisirišimo, tokio nuoširdaus liūdesio ir nustebimo. O daryti filmus iš katastrofų man vis tiek atrodo kvaila.
daugelis sako kad filmas nuobodus, cia turbut del jo trukmes, namie issidrebus pries telika keturias valandas isdrybsot manau kanttrybes tikrai reikia, na o zmones kurie ziurejo si filma kino teatre manau iseje is seanso ne neuzhsimintu apie nuoboduma, nes pries beveik 10 metu tai buvo tikrai kazkas naujo kino pasaulyje, na o dabar daugeliui bepigu sneketi apie kazkoki nuoboduma kai filmas per tv3 prasuktas minimum 5 kartus ir apie ji prirasyta turbut viskas kas imanoma, na o man patiko ir net labai.
Vaje, dar pamenu, kaip gal 7oj ar 8oj klasė visi svaigo dėl Titaniko. Tas L.Caprio niekad ir nepatiko, cukrinis berniukas. O dėl pačio filmo, tai kai pirmą kartą žiūrėjau savo idealistiškomis akimis pro rožinę prizmę- labai patiko. Daugiau reikėjo ir nežiūrėti, kad tas pirmas įspūdis nesugriūtų. Deja, dabar tik pamatai ir beliko.


























