V. M. Putinas "Altorių Šešėly" Ką manote?
46atsakymai·pradėta
46 atsakymai
Viena geriausių objektyviai žvelgiant - neabejotinai. Man pirmą kartą sunkiai sekėsi įsitraukti dėl tos ilgos ir nuobodžios įžangos, tačiau kai antrą kartą paėmiau ją į rankas, įsitraukiau ir pasidarė įdomu, nors skaitymas prilygo kaip kokio "Mobi Diko". Aišku, kai prasidėjo tas įdomesnis siužeto vystymas su visomis psichologinėmis peripetijomis, vis įdomiau pradėjo darytis, nes tada įsitraukė daugiau veikėjų ir pradėjo jaustis ta pagrindiniui veikėjui daroma jų įtaką, ką man ir buvo įdomiausia nagrinėti (tas pats principas galioja man su visais romanais, tbh). Sakyčiau, tokio pobūdžio knygų labai trūksta lietuviškoje literatūroje. Turime vos dvi pripažintas klasikas - tai V. M. - Putinas ir B. Sruoga, o turėtų būti daugiau... Kodėl gi niekas negali paskaityti kokio Vydūno "Sąmonės" ir deramai įvertinti? Negi tiesiog dėl to, kad gerbia jo nenorą, dar būnant gyvam, nesiafišuoti? Tačiau ant 200 lt kupiūros tai kažkodėl uždėjo... Žodžiu, nuėjau į kitą temą.
Dėl to "ne šiais laikais" - Žemaitė dar seniau gyvenusi rašytoja, bet jos kūriniai yra lengviau skaitomi. Viskas yra dėl to, kokia tema yra gvildenama ir kiek veiksmo yra siužete. Bet tokie pavyzdžiai, kaip K.Donelaičio - Metai ar M.Valančiaus - Palangos Juzė tikrai patvirtina tavąjį teiginį. Ir Altorių šešėly vaizduoja ne tik tarpukarį (tai tik trečioje dalyje), bet ir prieškarį (antrosios pabaigos dalyje, prisiminkime, prasideda I pasaulinis karas).
Iš tiesų tai tikrai gera klasika. Knygoje gvildenamos rimtos problemos (klieriko arba kunigų tema tėra tik apvalkalas). Be to, verta įsidėmėti, kad knyga vaizduoja veiksmą, vykstantį Lietuvos tarpukario laikotarpiu, kai ir manieros, ir mados ir apskritai žmonių bendravimas buvo kitoks, jau nekalbu apie ekonominę, socialinę ir (arba) kitokią situaciją. Be to svarbu tai, kad knygos autorius gyveno ne šiais laikais, todėl nereikia tikėtis iš knygos lengvo turinio ir labai laisvo stiliaus.
Išties ne tik geriausia iš tų, kuri įtraukta į privalomąją vidurinio ugdymo mokyklų literatūrą, bet ir viena geriausių lietuvių rašytojų knygų. Nesu lietuvių literatūros didelis gerbėjas, bet kol kas neradau geresnės, labiau įtikinančios už šią. Skaičiau ją prieš porą vasarų. Viena pirmųjų didelės apimties knygų, kurią išdrįsau paimti ir perskaityti. Netikėjau, jog iš melancholiškai skambančių pirmųjų puslapių išsirutulios tokia įtraukianti, tokia sentimentali ir "griebianti" knyga. Labai daug esminių gyvenimo idėjų, daug pamąstymų, daug prigimtinių žmogaus nagrinėjimų, daug sentimentalumų, daug gyvenimiškų kryžkelių. Įvertinti šį kūrinį blogai - sunku. Bet ne visiems įtiksi. Tiems, kurie knygoje ieško daugiau meilių seilių, ne tiems ši knyga. Suprantama, jog jaunimui ji galbūt neįdomi, bet aš esu ta maloni išimtis, o gal net nėra jau baisiai mažai tokių, kurie įvertintų šią knygą gerai. Deja, privalomoji literatūra yra atbaidanti ir viską pagadina jau vien tas faktas, kad ji 12 klasėj privaloma skaityti. Bet tai neturėtų pagadinti visos esmės, kuri yra šauni.
kristuks1220 rašė:Labai patiko, tirpte ištirpo. Kai primiršiu apie ką ji, skaitysiu dar kartąNežinau, ar galima pamiršti, apie ką ji, nebent atmintis prasta. Man ši knyga šiaip patiko, suvalgiau labai greit. Vienas dalykas, kas joje nepatiko, tai pernelyg išsamus kai kurių dalykų, įvykių, jausmų aiškinimas, nagrinėjimas ir detalizavimas. Šiaip knygos mintis įdomi.- YViena is nuobodesniu knygu kokias teko man skaityt. Taip sunkiai skaitoma, kad net ketvirtadalio neperskaicius meciau ja i sali.
Buvau visų prigąsdinta, kad bus be galo nuobodi ir tikriausiai, net nesugebėsiu jos iki galo perskaityt, bet vis gi perskaičiau negaliu pasakyt, kad nusivyliau. Gana sukrečianti knyga, kai pagalvoji, kad Liudas tiek laiko iššvaistė kankindamas aplinkinius, pavyzdžiui Liucija, Aukse ir patį save kažkaip labai liūdna pasidaro.
Viena geriausių mano skaitytų knygų. Nors prieš pradedant skaityt buvau kritiškai nusiteikusi. Su kuo tik kalbėjau, visi aiškino, kad baisiai nuobodi. Nors iš tikro taip visai nėra. Skaitėsi tikrai lengvai. Tik šiek tiek pabaiga nuvylė. Dabar kai tik pamatau kunigą, prisimenu Liudą Vasarį, ir man jo labai gaila pasidaro
Kol skaičiau šitą knygą, taip ir gyvenau kartu su Liudu Vasariu. Atrodo jis čia pat. Šalia manęs, už manęs. Aišku, pirmi knygos puslapiai gali ir atgrasyti, bet kuo toliau, tuo įdomiau. Net ir paėmiau šitą knygą į rankas tik dėl to, kad ją buvo privaloma perskaityt. Nesigailiu sugaišto laiko. Na, jo net ir sugaištu pavadint negalima. Tikrai labai geras kūrinys. Didelis pliusas lietuvių literatūrai.- HTaip, esu perskaitęs tą knygą. Man ji labai patiko, tie vidiniai Liudo Vasario prieštaravimai dėl rašytojo profesijos, dėl meilės... Tos nedidukės intymios akimirkos, skaitant tas noras sužinoti, kas toliau. Taip, tikrai tikrai yra lietuvių literatūros klasika, kurią verta perskaityt,
Labai labai gera knyga ;o atsimenu kai skaičiau paskutinius 15 puslapių, stengiaus tai daryti kuo lėčiau, kad ji taip greit nesibaigtų ji sukėlė labai daug sumaišties many aš visada labai įsijaučiu į knygas (pvz skaitant apie Raskolnikova, jaučiau nesvietišką kaltę kol nebaigiau skaityti vis jausdavausi begalo dėl kažko kalta, kažkas kamuodavo), tai skaitant šią knygą jaučiausi labai pikta mane nervino, kas liudas yra suknistas pisuoklis ;ooo kaip jis galėjo išdulkint tą liucę aš nesuprantu. Jei ten būčiau aš - iškart pastukačinčiau tai Saulei ar kuo vardu buvo ta jo merga?
iš kitos pusės žmonėms kurie skaito knygas tik iš privalomų mokyklos knygų sąrašo tai gal ir patiko. bet šitam privalomam sąraše viskas eina pagal eilę nuo tokio siaubo kaip donelaitis iki emm tarkim granausko kurį skaityt jau visai ir įdomu ir netgi žavu.) paimkit į rankas kokį bukowskį ir gyvenime nebenorėsit skaityt putino. ir visai ne todėl kad bukowskis būtų pats nuostabiausias rašytojas o paprasčiausiai dėl to kad jis yra įdomesnis
Skaičiau, šiaip labai jau nesužavėjo, bet patiko. Aš ją per kelias dienas perskaičiau dar gi, nes mama sakė, kad ten turi būt kažkokia Birutė. Aš išsijuosius laukiau Birutės, o kai liko keli puslapiai skaityt ir mamos paklausiau kaip kas, ji sako tai aš ten jos vardo neatsimenu, Auksė ar Liucė ten...
Labai įdomi knyga. Intriguojanti, gal kažkam atrodo pernelyg itesta, bet man tokia nepasirodė. Tai modernus, šiuolaikinis romanas, kai kurios broblemos aktualios ir dabar. Dargi, tai tapsmo romanas, todėl jį verta skaityti jaunam, ant pasirinkimo slenksčio stovinčiam žmogui. Intriguojantis siužetas, ryškūs charakteriai... Man tai juokinga, kai kai kurie interpretuodami nurodė žanrą; erotinė drama
Daugeliui mano draugių pirmoji dalis ir Vasario jaunystės išbandymai nepatiko, nes ten nėra tokio jau greito veiksmo - žmogus turi pajausti, įsigilinti, gal net įsivaizduoti save jaunuolio vietoje. O man patiko visos dalys, ir sakyčiau, kad ne knygos vidurys ar pabaiga, o pradžia man labiausiai ir patiko, nes trečioji dalis mane truputį atgrasė. Teatras, moterys, ekskomunikavimas... Kita vertus, šią knygą reiks kada nors perskaityti vėl... Man buvo gera "gyventi" drauge su Liudu Vasariu.- Rieva_pieva rašė:renny rašė: sumasciau ir as ta knyga paskaityti, nes per literaturos pamokas atrode kad turetu buti idomus kurinys. pasiemiau is bibliotekos parsinesiau namo, mama sako ooo liux knyga. nu pradejau skaityti net pirmo skyriaus neperskaiciau kai isnesiau ja atgal i biblioteka. na man nepatikoMan irgi nepatiko knygos pradžia.Reikėjo tau skaityti toliau... Beveik įsitikinusi, kadvėliau tau būtų patikę. Kalbant apie pačią knygą... Well, perskaičiau per tris dienas... Dar kokias 2-3 savaites negalėjau negalvoti apie Liudą Vasarį gal del to ir buvo idomios literaturos pamokos, nes skaitem istraukas is vidurio knygos ir pan... bet kazkaip tingejau skaityti tas neidomias vietas
- Irenny rašė:sumasciau ir as ta knyga paskaityti, nes per literaturos pamokas atrode kad turetu buti idomus kurinys. pasiemiau is bibliotekos parsinesiau namo, mama sako ooo liux knyga. nu pradejau skaityti net pirmo skyriaus neperskaiciau kai isnesiau ja atgal i biblioteka. na man nepatikoMan irgi nepatiko knygos pradžia.Reikėjo tau skaityti toliau... Beveik įsitikinusi, kadvėliau tau būtų patikę. Kalbant apie pačią knygą... Well, perskaičiau per tris dienas... Dar kokias 2-3 savaites negalėjau negalvoti apie Liudą Vasarį















