Vaikystės trauma
92atsakymai·pradėta
92 atsakymai
Dead_soul rašė:Firestarter rašė: mano viena siuniuka pervaziavo masina ir as maciau tai dabar taip gaila suniuku manaš ir esu mačius kaip partrenkia šuniuką ;o nors jis ne mano, bet liko gyvas ;o bėgo su sutrėkšta koja, o aš vijaus;o bet jis buvo per greitas ;o jei jis buvo per greitas su 3 kojom, tai isivaizduoju kaip tu ji 'greitai vijaisi'. : D
LoseControl rašė:Dead_soul rašė: blogiausias prisiminimas kai privertė stovėt kampe kol neatsiprašysiu - o aš neatsiprašiau visą dieną, tai kampe stovėjau nuo ryto, iki kol miegot eit reikėjoAch, man irgi taip būdavo. Buvau užsispyręs mažas niekšelis aš tai gerietė buvau ;o nagelas - kaip ir dabar DD tik vienas atvejis buvo, nes jaučiausi teisi
Hm, buvo keli nelabai malonūs dalykai. Kartą bežaidžiant kieme mačiau, kaip keli bernai pamėmė katiną už kojų ir užmetė ant garažo stogo. Nieko jam neatsitiko, bet išsigandau labai ir žliumbdama namo parbėgau. Kitą kartą važiuojant su tėčiu pro langą mačiau prie pat gatvės bordiūro prisipaudųsį mažytį šunelį. Labai giliai širdin įstrigo tas vaizdas, taip gaila jo buvo. Suvargęs, menkutis ir labai išsigandęs atrodė. Šiaip būdama maža daug žliumbdavau, nes man visų gaila būdavo. Pamenu berods antroj klasėj perskaičiau kažkokį mažytį straipsnį apie benamį berniuką, kuris elgetaudavo mieste. Žiemą, kuomet būdavo labai šalta, jis sėdėdavo ant kartono lakšto, susisupęs į ploną, pavasarinę striukelę ir spausdavo šalia savęs šunelį - vienintelį draugą. Dar dabar pamenu, kaip buvo parašyta "ir šildydavo jie vienas kitą savo menkais kūneliais - du likimo broliai". Verkiau tada siaubingai, pasikūkčiodama, taip man jų gaila buvo. Todėl iki šiol graudinuosi. Jautruolė siaubinga buvau, išaugau matyt, bet štai vistiek - prisimenu ir jau jaučiu, kad žliumbsiu.
cia gal 5 klasej mums per daile liepe guasu piest ka nors susijusio su skraidymu; pvz lektuva, dirizabli ir pan... Na, as ir piesiau sau ramiai raketa skraidancia kosmose. Nusprendziau dar pripiest menuli salia. netrukus priejo mokytoja ir pradejo peikti ta mano menuli, mazdaug kam as ji paisiau, viska sugadinau ir tt. Man iki siol kazkaip visa tai istrigo. Kazkaip nuo to karto iki pat dabar nebemegstu dailes pamoku, nors ir mokytojas visai kitas, bijau rodyti savo darbus, ir apskritai nebemegstu piesti, nebent kokias keverzones, linijas sasiuviniuose...





















