Apie Alec Empire
Alec Empire - tai vokiečių elektroninės muzikos eksperimentatorius, kuris XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje sukūrė vieną agresyviausių ir politiškiausių elektroninio garso formų - digital… hardcore. Kaip grupės Atari Teenage Riot įkūrėjas ir garso vizionierius, jis sujungė greitą breakbeat ritmą, iškraipytus gitarų rifelius ir panko provokacijas, sukurdamas muziką, kuri tyčiojosi iš tiek rave scenos hedonizmo, tiek komercinio techno paviršutiniškumo. Užaugęs Šaltojo karo Berlyne, netoli sienos, kuri dalijo miestą pusiau, Empire jau anksti pajuto politinę įtampą - kelias į mokyklą kasdiena vedė pro ginkluotus patrulius. Muzikinis kelias prasidėjo nuo hiphopo gatvių kultūros, vėliau perėjo prie panko gitaros grupėse, o po šešiolikos ėmė eksperimentuoti su elektroniniais instrumentais ir klasikine muzika. Vokietijos susijungimo laikotarpiu jis sukosi požeminėje rave scenoje, iš pradžių kurdamas tai, ką pats vadina "beveidžiu DJ garsu" Force Inc. leidyklai. Tačiau scenos politinė apatija ir dekadencija, ypač kontekste, kai Vokietijoje stiprėjo neonacių judėjimas, privertė jį ieškoti radikalesnio išraiškos būdo. 1992 metais susibūrusi Atari Teenage Riot tapo garso ataką prilyginančiu projektu. Empire kartu su buvusia panke Hanin Elias ir Svazilando MC Carl Crack sukūrė muziką, kuri neigė bet kokį elektroninės muzikos ramumą - kakofonišką, griaunančią ir absoliučiai nepritaikomą foniniam klausymui. Muzika turėjo būti politinio veiksmo katalizatoriumi, o ne atsipalaidavimo priemone. 1994 metais, panaudojęs pinigus iš nepavykusio susitarimo su didele leidykla Phonogram, Empire įkūrė Digital Hardcore Recordings - leidyklą, kuri tapo šio žanro epicentru ir leido JAV įrašus per Beastie Boys leidyklą Grand Royal. Empire solo kūryba rodo dar platesnį eksperimentų spektrą. Albumas "Generation Star Wars" žymi perėjimą nuo techno prie chaotiškesnių formų, o "Low on Ice", įrašytas per tris dienas Islandijos gastrolių metu vien tik nešiojamuoju kompiuteriu, atskleidė jo gebėjimą kurti sudėtingą muziką net ir minimaliomis sąlygomis. "The Destroyer" (1996) išliko vienu ryškiausių digital hardcore pavyzdžių - albumo intensyvumas ir triukšmo sluoksniai veikia kaip garsinė ataka. Atlikęs daugybę remiksų Björk, Mogwai, Thurston Moore ir kitiems, jis įrodė, kad jo vizija neapsiriboja vienu projektu ar žanru. Atari Teenage Riot gastrolės su Rage Against the Machine, Beck ir Wu-Tang Clan įtvirtino digital hardcore kaip gyvybingą alternatyvą tiek pankroko, tiek elektroninės muzikos scenoms. Jų pasirodymai legendinėse vietose kaip CBGB Niujorke ar Queen Elizabeth Hall Londone, pastarąjį suorganizavus BBC DJ John Peel kvietimu, parodė, kad triukšmingas eksperimentas gali turėti kultūrinį rezonansą. Empire straight edge pozicija - atsisakymas narkotikų ir alkoholio - dar labiau kontrastavo su rave kultūros hedonizmu, kurį jis kritikavo. Alec Empire palikimas slypi ne tik kaip atlikėjo ar grupės nario, bet ir kaip žanro architekto bei leidyklos vadovo, kuris suteikė erdvę visai kartai eksperimentuotojų. Jo įtaka girdima industrinėje, breakcore ir net ekstremalaus metalo scenose, kur triukšmo estetika ir politinis kritiškumas susilieja į vientisą meninę viziją. Digital hardcore išliko kaip radikalaus elektroninio garso etalonas - muziką, kuri nesiekia patikti, o siekia pakeisti.




































