Naujienos
Apie Cradle of Filth
Cradle of Filth yra viena skandalingiausių britų black metal grupių nuo pat 1994-ųjų metų. Neįtikėtina, bet dar ir dabar jie nesiruošia niekam užleisti savo pozicijų, naktinė našlaitė tęsia žydėjimą… , o greičiau juodoji rožė, apsvaigindama kitus savo kvapais. Galbūt taip yra todėl, kad Cradle of Filth savo muzikoje išreiškia visas žmonių paslaptis ir iškrypimus, atvirai tai iškeldami ir nebijodami parodyti. Jie atveria akis prieš žmonijos esmę, kur geismas ir nešvankybės visuomet užėmė svarbiausią vietą. Visi apsimeta šventuoliais, bet tai naivi savęs apgaulė. Cradle‘ai visuomet kvietė išsivaduoti iš melo, jų mūza visad buvo sielos skaistumo laisvė ir išsivadavimas. Naktinis klavišų pulsavimas ir gergždžiantis balsas (vietomis tankus baritonas, vietomis svaiginantis sopranas) iškėlė grupę aukščiau kitų. 1991-ieji metai, pilnatis, audringa ir vėjuota naktis. Pavargę nuo orgijų ir šėtono garbinimo būrelis satanistų sumąsto, jog vien garbinti jiems nepakanka. Ir įvyko taip, kad net pačiam Šėtonui teko dalintis garbe su kažkokiais vos pilnametystės sulaukusiais mažvaikiais, kurių priešakyje, tvirtai laikydamas rankose apverstą kryžių, stovėjo mergaitiško veido vaikinukas Dani Filth. Jų muzikoje atsispindėjo kažkas tamsaus, kažkas nuodėmingo, kažkas, kas yra už pasaulio ribų. Grupė koncertuodavo mažuose klubuose gerojoje senojoje Anglijoje, bet jau tada buvo aišku, kad dabartinis jų statusas Cradle‘ų nepatenkins. Juose tikrai buvo kažkas ypatinga, kažkas ne tipinio, kažkas, kas išskyrė juos iš milijono kitų jaunų talentų. Taigi po 3-ų metų įtempto kūrybinio darbo ir repeticijų, į pasaulį buvo paleistas debiutinis Cradle Of Filth albumas "The Principle of Evil Made Flesh", kurį išleido įrašų firma "Cacophonus". Nuo pat pradžių sunkiosios muzikos gerbėjai neliko apvilti. Albume buvo gausu gotiškų klavišinių partijų, metalinių gitarų rifų ir vampyriškų vaizdų. Kaip ir daugeliui tuo metu susikūrusių grupių, taip ir Cradle Of Filth didelę įtaką turėjo tokios grupės kaip Bathory, Celtic Frost, Diamanda Galas ir, žinoma, literatūros genijai: tai Lord Byron, Sheridan LeFanu, Friedrich Nietzsche, Bram Stoker ir Charles Baudelaire. Kuo toliau tuo labiau jų muzika kokybiškėjo. Dainų tematika – legendos, mitai, vampyrizmas. Cradle of Filth dainų tekstuose didžiausią reikšmę turi vampyrizmas. Tai viena pirmųjų grupių, kuri savo dainose taip aukštino vampyrizmą.... VAMPYROTICAAAHHHRRR!!!!.. Jau tada jaunieji Šėtono garbintojai suprato, kad pažadino pasauliui patį košmariškiausią ir tamsiausią blogį savo esybėje. Bet deja, Cradle Of Filth dvare ėmė kauptis problemos. Tam turėjo įtakos gan dažnas grupės narių keitimasis. Todėl sekantis Cradle`ų albumas "Vempire" buvo paskutinis, kurį išleido "Cacophonus". Tačiau, nepaisant to, "Vempire" buvo visų laukiamas ir labai gerai priimtas albumas. Taigi, biznio reikalai buvo nustumti į šalį. Siautulingas, kruvinas, taip būtų galima pavadint šį albumą, nes jame skambanti muzika visiškai atspindi paminėtus žodžius. Albume jaučiamas nemažas progresas, taigi buvo aišku, kad tikrai ne kiekvienas sugebės prodiusuoti Cradle Of Filth muziką. Buvo labai svarbu susirasti gerus prodiuserius kurie padarytų savo darbą be priekaištų. Taigi gerbėjai nekantriai laukė naujo albumo su nauju label`u, su naujais nariais. Lūkesčiai pasitvirtino. Trečiasis Cradle`ų albumas "Dusk And Her Embrace". Šis albumas Cradle of Filth perkėlė į aukštesnę pakopą. Albumą išleido gerai žinomi leidėjai "Music For Nations". Jie labai susižavėjo Cradle`ų muzika išgirdę repeticiją, kuriuoje buvo grojamas kraują stingdantis laukinis black metal. Iš karto susidarę geri santykiai su leidėjais padėjo kurti unikalią muziką. Muzikos kokybė labai skyrėsi nuo ankstesnių albumų. Daug geresnė produkcija, daug geresnis apipavidalinimas, ir svarbiausia – daug geresnė muzika. Kaip pati grupė sakė, "tai būtų per gerai "Cacophonus", nesvarbu, jog kūryba patobulėjo iš esmės, bet "Cacophonus" nebūtų sugebėjusi albumo gerai pateikti". Kaip bebūtų, reklama irgi labai svarbus faktorius. Apie "Dusk And Her Embrace" labai gerai atsiliepė net toks asmuo kaip Cronos iš labai įtakingos grupės Venom. Kaip jis pats sakė, "tai pats geriausias darbas, kokių tik yra buvę, bet visų geriausias dar bus". Grįžę po labai sėkmingo turo po pasaulį, Cradle Of Filth pradėjo galvoti apie naujo albumo išleidimą. Kaip tarė, taip ir padarė. "Cruelty And The Beast" buvo išleistas 1998-ais metais. Cradle`ams tai buvo ketvirtas, o "Music For Nations" - antras albumas. Tai buvo labai muzikaliai subrandintas darbas, su puikiu apipavidalinimu. Ir po albumo išleidimo sekė labai sėkmingas turas po pasaulį. Grupė aplankė JAV, Rusiją, Japoniją. Cradle Of Filth įgavo fenomenų titulą. Į pasaulį, kuriame klestėjo hardcore, jie žvelgė su panieka ir visada išliko ištikimi savo stiliui, savo šaknims. Kuo toliau tuo labiau jų muzika buvo vis šiurkštesnė, provokuojanti, jie vis labiau "kėlėsi" (o tai jau nelabai pagirtina) ir prisitraukdavo vis daugiau gerbėjų. Sekantis jų darbas buvo kiek kitoks, kadangi jame buvo vienas "gabalas" gan neįprasto dance/black metal stiliaus, tačiau jame taip pat puikavosi keletas nuostabių, originalių, būdingų tik Cradle`ams "gabalų", du cover'iai, koncerto ištrauka...Ir visa tai buvo pavadinta "From The Cradle To The Enslave". EP žymiu mąstu įsispraudė į roko chart`us (įdomu, kodėl ne į metal'o). Tuo pat metu išleistas ir ilgos trukmės DVD "PanDaemonAeon", kuris buvo labai greitai pradėtas rodyti per "MTV" dienos metu, tačiau taip pat greitai buvo uždraustas transliuoti, kad nepilnamečiai neprisižiūrėtų to, ko nereikia. Naujausias Cradle Of Filth albumas "Damnation And A Day" sulaukė daugelio metalistų priekaištų, nes jį išleido "Sony Music", o tai jau yra labai didelis žingsnis link komercijos. To neigti gal ir negalima, tačiau albumas yra tikrai vykęs ir gerokai pralenkia savo pirmtakus. Taigi, kaip matome, nepatikti visuomenei jie sugeba: pusiau pornografiniai klipai, ant "maikonų" besipuikuojantys užrašai, tokie kaip "JESUS IS A C**T" ir pan.
Muzika
2020–dabar
2010–2019
2000–2009
1990–1999
Nuotraukos
Bendruomenė
Sudėtingesni įdomūs tekstai, pakankamai sunkumo. Labiausiai prie širdies kūriniai, kuriuose akomponuoja moteriški balsai, jie dera prie atmosferos ir pagrindinis vokalas taip ausies neberėžia, prie ko reikia priprasti. Tinkamu laikotarpiu klausyti galima.
Prieš pora mėnesių pasirodė CoF albumas Dusk...And Her Embrace : The Original Sin . Pamaniau, na dar vienas perleistas senas albumas su keliom demo versijomis kaip bonus. Klydau. Tai neišleisto, išbrokuoto antro albumo atgaivinimas. Daug skiriasi nuo vėlau išleisto pataisyto Dusk And Her Embrace - 97. Čia vėl galima išgirsti Džezbelę Divą gašliai deklamuojančią bei melodingą Danielės "kunigaikštytės" Cottington balselį. Klausiau lygiagrečiai abu albumus ir nesiimu vertinti kuris geresnis. Garsas 2016 leidinio ko gero techniškai apdorotas - be priekaištų, gi 97-ų darbas man skambėjo siauriau, užtat čia yra Malice Through the Looking-Glass . Cradlų gerbėjams rekomenduoju išgirsti šią seną naujieną, nes manding tai geriau už pastaruosius CoF albumus.
Sios grupes kurinius pirma karta isgirdau praeita savaitgali, o patikti pradejo nuo vakar, jau spejau parsisiust pora gabalu, bet vakare zadu gal CD nusipirkt bet jei napavyks tai tada teks pratest ju gabalu siuntimasi is interno, bet tai velniskai knisa, nes ziauriai daug laiko atima...
na tas albumas per daug nesiskiria nuo ankstesnio..,bet gal daugiau aukstu gitaros natu, vyrauja aukstesnis vokalo balsas (kalbu apskritai apie visa albuma..).o is kur jums ji parsisiust as neisivaizduoju.. as pats parsisiunciau is vidinio tinklo..
Na jeigu jau sugalvojai klausytis, patariu susiveikti pilnus albumus ir jų klausytis. Metalas yra tokia muzika, kad dažnai visi kūriniai albume sudaro visumą, kuri kažką duoda, kurios nepajusi, jei klausysiesi visko atskirai. Apskritai pvz "Damnation And A Day" yra istorija apie Liuciferį, kaip jis tapo šėtonu. Jei teisingai supratau, kartais kokioje nors interliudijoje skaitomos ištraukos iš biblijos. Todėl ir kūriniai buvo sudėti eiliškumo tvarka, kad išeitų vientisa istorija. Na dėl tos istorijos nesu 100 procentų įsitikinęs, seniai skaičiau apie tai. Marilyno Mansono "Antichrist Superstar" irgi yra kažkokia kind of istorija. Ir šiaip tie kūriniai albumuose sudėstomi ta tvarka, kokia yra, ne atsitiktinai, o su kažkokia mintimi, nuotaika. Dauguma geriausiu jų albumu tituluoja "Dusk And Her Embrace". Jis nebuvo dar toks stiprus, kaip "Midian" ir "Damnation And A Day". Turiu omenyje, skambesys toks šiek tiek švelnesnis. Manau, tai jų kūrybos tarpinis variantas. Pirmasis yra labiau blackeriškas, vėlesni yra sunkesni. Dabar klausausi "Damnation And A Day" - manau, kad jis tau gali pasirodyti net kiek per sunkus. Gitaros rifai ir būgnai, palyginus su "Dusk...", žiauriau skamba. Jei įsiklausyti. Nors iš kitos pusės, jis man atrodo labiau suvokiamas už "Midian". Atsisiųsti pilnus albumus gali iš www.delit.net . Susikurk keletą meilo akauntų, prisiregistruok keletą kartų su skirtingais meilo adresais ir galėsi per dieną atsisiųsti porą albumų (priklauso nuo to, kiek tų meilo akauntų netingesi susikurti). (Meilą gali susikurti yahoo.com). Gali siųstis ir iš visokių Emule ir Kaza, bet iš to tinklapio tai tikrai atsisiųsi pilnus albumus. Nežinau, gal ir Nimfetaminas ten jau yra. Aš tai visus diskus iš Zarrazos ir šiaip iš kitų žmonių renkuosi, o ne iš interneto, todėl palauksiu, kol atsiras tikras diskas CD turgelyje ar pas ką kitą rankose (ne kompe). Tema kartojasi?
Cradle of Filth recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!




































