Marduk

Apie Marduk

Marduk yra viena pačių ekstremaliausių radikalistinių, kraštutinių pažiūrų grupių. Ji buvo įkurta 1990-aisiais vieno vyruko Morgan'o Håkansson'o dėka. Nuo pat pradžių idėja buvo sukurti kažką… visiškai iš kito matavimo, atvirkčiąją dieviškumo pusę. 1991-aisiais Marduk įrašė ir išleido pirmąją demo juostą, absoliučiai kontraversišku pavadinimu "Fuck Me Jesus", labai išsiskiriančiu iš visų kitų anksčiau buvusių švedų įrašų. Be to grupė dar įrašė EP "Here's No Peace", tačiau jo neišleido ir, vietoj to, pasistengė įrašyti pirmąjį pilną albumą. Dėl savo lyrikos, įvaidžio bei kitų išskirtinių aspektų, Marduk įgavo kultinės grupės reikšmę. Tai labai gerai buvo galima pamatyit būtent koncertų metu - susirinkę fanai mojuodavo visų įmanomų rūšių apverstomis pentagramomis bei kryžiais: nuo nedidelių, nešiojamų ant kaklo, iki tokių, kad būtų galima nukryžiuotį suagusį žmogų... Debiutinis albumas "Dark Endless" turėjo būti išleistas 1992-ais metais. Tačiau susipykę su įrašų firma jie atidėjo savo ir antrojo albumo įrašymą. Pastarasis albumas, pavadinimu "Those Of The Unlight", pasirodė 1993-aisiais dėka "Osmose Prod.". 1994-aisiais Marduk pirmą kartą grojo Black Metal festivalyje Norvegijoje. Beje, tais metais jie suplanavo ir pirmąjį koncertinį turą per Europą "Sons Of The Northern Darkness". Rudenį vėl gi dienos šviesą (gal tiksliau, nakties tamsą) išvydo dar vienas albumas, "Opus Nocturne". Sekančiais metais grupė vėl sugrįžo koncertiniam turui po Europą, tais pačiais metais pagaliau buvo išleistas ir jų demo "Fuck Me Jesus". Nieko nuostabaus, kad tiek dėl pavadinimo, tiek dėl piešinių jis buvo uždraustas platinti 7-iose šalyse, kas tik dar labiau paskatino susidomėjimą Marduk. Kitas albumas pasirodė 1996-ais metais. "Heaven Shall Burn...When We Are Gathered" buvo įrašytas tuomet dar ne taip gerai žinomoje Švedijos "Abyss" studijoje, atsiradusioje ankstesniosios "Hellspawn" vietoje. Įdomu tai, kad šis albumas buvo toks greitas, kad atsirado žmonių netgi abejojančių, ar taip įmanoma išgroti, ir ar tik tai nebus studijos technikų darbas. Kitais metais grupė kiek pertraukė darbą studijoje ir vėl leidosi į koncertinius turus įrodydama, kad nė velnio ten technikai neprikišo nagų, ir kad jie gali gyvai groti tikrai ne blogiau. Gastrolių rezultatas buvo koncertinis albumas "Live In Germania", įrašytas paskutinio turo metu. 1998-aisiais dar vienas Marduk albumas "Nightwing" pelnė jiems naujas gerbėjų minias ir tapo vienu geriausių tų metų black metal albumų. Toliau jie tęsė darbą ir 1999-aisiais dar kartą sugrįžo su naujais black metal himnais. Albumas "Panzer Division Marduk" pademonstravo tą patį nė kiek nepakitusį požiūrį į black metal, kai tuo metu kitos grupės suko link gotikos, ar dar kur nors toliau. 2000-ais metais jie atsiskyrė nuo "Osmose" ir įkūrė nuosavą įrašų firmą "Blooddawn Records". Marduk leidosi į turą kartu su Deicide bei Cannibal Corpse, taip sudarydami nerealų black/death junginį. Tais pačiais metais jie jau šventė savo dešimtmetį ir tai pažymėdami išleido antrąjį koncertinį albumą "Infernal Eternal". Likusi metų dalis buvo pašvesta jų kūrybiniam darbui prie albumo "La Grande Danse Macabre". 2001-ais metais jie sugebėjo koncertuoti daugiau nei 110 kartų abiejose Atlanto pusėse. Namo grupė grįžo pavargusi, tačiau ten užtruko tik 4-ias dienas ir leidosi į Ameriką kartu su Deicide. Deja, antroje koncerto dalyje Marduk buvo nepraleisti pro JAV sieną dėl tuo metu įvykusio teroro akto (2001-09-11). 12-os metų gyvavimo proga Marduk išleido rinkinį, pavadintą "Blackcrowned", kuriama buvo daug visokių anksčiau neišleistų kūrinių bei video klipų. Beje, grupė turėjo atvykti ir į Lietuvą vieno iš koncertinių turų metu, tačiau to nepadarė ir iki šiol tai tebėra motyvuojama kaip jų tuometinio vadybininko visiško nemokšiškumo pasekmė. Sklinda kalbos, kad grupę pakvietęs atvažiuoti Sėkla rovėsi paskutinius plaukus ir barzdą, o tuo tarpu vadybininkas išvis kažkur dingo, dar prieš tai visai grupei paaiškinęs, kad "nėra čia reikalo važiuoti į kažkokią post-komunistinę nesaugią valstybę". Daugiau besidomintys šia tema kažkur internete gali rasti visą to įvykio eigą ir netgi pokalbių išklotines. Tačiau po truputį ir pačių grupės narių santykiai prastėjo - 2002-ais metais pavasarį iš grupės buvo išmestas būgnininkas Freerik. Visai netrukus į jo vietą atėjo Emil Dragutinovic - jaunas ir perspektyvus būgnininkas, kuris greitai apsiprato tiek su įtemptu grupės grafiku, tiek ir jų sado-mazo-antikristinėmis idėjomis. Tų pačių metų vasarą Marduk gavo tikrai rimtą pakvietimą - palaikyti legendinius Danzig, bet, deja, grupės vėl neįleido į JAV ir planuotas koncertinis turas sužlugo net neprasidėjęs. Ir visgi, Marduk nenuleido rankų, vietoje gastrolių jie įrašė aštuntąjį pilną albumą "World Funeral", kuris pasirodė 2003-ais metais. Tuo pat metu grupė kiek atsigavo po ilgai trukusių nesėkmių ir nuvyko palaikyti Danzig'ų, kurie tą kartą keliavo po Europą.

Veikla1990–dabar(36 m.)

Muzika

Bendruomenė

Alvydas1

Sunokinau kaip reikiant šį albumą. Dvi dienas grajinau be pasigailėjimo, kol dažiau butą, nenorėjau išteplioti nei telefono, nei ausinių perjunginėdamas dažuotomis rankomis. Su laiku pasidarė tiek patogu švytuoti dažymo kotu į ritmą, kad darbas tapo kone pramoga. Jau kuris laikas nebuvo girdėti iš Marduk stovyklos, tad šis naujas albumas tiesiog laukė būti išmėsinėtas. Taigi... Memento Mori gurguolės ratų dardėjimas perauga į energingą veržlų ritmą su būdingu gitarų dūzgimu ir Mortuus‘o gergždžiančio balso škvalu. Mirties vėjas stūgauja tarp antkapių: eikš, junkis prie pūvančių, džiaukis nauja draugija, bus tikra šventė. Heart of Funeral – sklandžiai tęsia titulinės dainos užduotą nuotaiką. Net nepastebiu perėjimo, lyg būtų anos coda. Blood of Funeral prasideda kapo duobės kasimo garsais, kuriuos pertraukia beprotiško greičio, kaip Rimskio – Korsakovo „Kamanės skrydis“ gitarų dūzgesys, dar greitesnis, nei Memento Mori, bet panašus savo garsine gama. Nuo 3 min. po pratiso gargimo atsiranda grėsmingos tūbos ar valtornos, sulėtinusios tempą, bet po minutės vėl pratrūksta pasiutpolkė. Laidotuvių apeigų, proceso ir gimdyvės bei negyvo gimusio kūdikio kūno irimo egzaltacija (Marduk baigė karo temą, persimetė prie neapetitiškų mirties apraiškų ir baigties neišvengiamumo). Nepaisant lyricsų, muzikaliai šis kūrinys man vienareikšmiškai stipriausias. Shovel Beats Sceptre – ritualiniai būgnai ir varpo gausmas su prislopintu gąsdinančiu klausimynu, ar jau pasiruošęs atmesti klumpes, kuris netrūksta pratrukti visu garsu – lėtas tempas (sąlyginai blekmetalio supratimu) ir melodijos pulsas nugula atmintin: „sustok ir pagalvok – dar niekad nebuvai toks senas“ – brrr, blemba, dar įkalbės man tą mintį. Kaip ten bebūtų, bet antras pagal gerumą gabalas. 10 balų. Charlatan – būgnai mala kuo smulkiau, tačiau faktiškai daina vidutinio tempo. Gitaros brūžina nesudėtingą refreną, o Martuusas girgždina savo dumples keiksnodamas patriarchą (konkrečiau žydų giminės pradininką, teisuolį, doruolį ir visaip pamaldų asmenį), neaišku dėl kokios priežasties. Kiek vienodas iki nuobodulio, bet pabaigoje pabudina suintensyvintas paskutinis lemiamas keiksmas. 8 balai. Coffin Carol – o čia vėl greitas tempas, bet ne pasiutpolkė, labai panašu į Memento Mori savo tema, melodija primityvoka, vokalą kaip aidas atkartoja gitaros. Daina turėtų išreikšti džiūgavimą ir šiaip, šėliojimą. Mano manymu, gavosi pusėtinai. Marching Bones – greitis auga, būgnai mala, Mortuus‘as važnyčioja mirties katafalką, kuris skrieja, vos ratais siekdamas žemę. Va čia tai linksmybės. Year of the Maggot – ir vėl teatralizuota įžanga – nervinga nata, kurią ritmingai sujaukia kažkas panašaus į prunkštimą. Po pusantro minutės be jokio įspėjimo trenkia Mardukai šiek tiek sudėtingesnio metro kompoziciją iš istorijos perspektyvos apie šios žemės galingųjų neamžinumą, jie mirinėjo kaip ir visi ypatingais „kirminų metais“, ko gero eilinės pandemijos pasekmėje. Gan įdomus gabalas, neužkimšo ausų beprasmiu duzgimu. Red Tree of Blood prasideda be įžangos beveik „ant vienos natos“, net sutrikau, negi visą dainą taip, bet, ačiū dievui, nulipo nuo jos ir išsisiūbavo plačiau. Vėliau pajungė kažką panašaus į gongą, o būgnus išjungė visai, liko Martuus ir gitaros – keista, netikėta, savotiška. As We Are užbaigia albumą su pagrindine albumo teze – neužmiršk, visi mes mirsime, sudainuota kandžiai su pakikenimu. Muzika lėčiau vidutinio, gitaroms leidžia pailsėti ir lėtai paimprovizuoti melodiją, jokio dūzgesio. Vokalistas prikišamai nosin baksnoja – va, kas tavęs laukia, o į pabaiga dar ir kolegas įtraukia į chorą. Taip, kad linksminkimės, kol galime. Ačiū, Marduk, kad primeni.

Darkculto

Sveiki, Marduk ,,Dark Endless" pirmo leidimo labai retas CD + Forgotten Woods reta autentiska demo kasete 1993 + Maniac Butcher ,,Cherna Krev" MC (1998 m., Pussy God Records + Alkana Zeme, 118#) - 110 LT Perkant tik Marduk diska, jo kain 85 LT (iskaitant siuntima i kita miesta) Vilnius haidrichas@gmail.com

Panaši muzika