Pulp

Naujienos

Apie Pulp

Sunku patikėti, bet garsi 10-o dešimtmečio britų pop-rock grupė „Pulp“ susikūrė dar 1978-aisiais Šefilde, Anglijoje, tuo metu penkiolikmečio visų laikų „Pulp“ lyderio Jarvis‘o Cocker‘io iniciatyva… . Karjeros pradžioje grupės sudėtis dažnai keitėsi, „Pulp“ grojo klubuose, daugiausiai tuo metu populiariu elektroniniu naujosios bangos stiliumi (new wave). Keletas demo įrašų ir „Pulp“ įrašo pirmąjį mini-albumą „It“ (1983) šiek tiek pasikeitusiu, tačiau sunkiai apibrėžiamu stiliumi. Albumas neatnešė sįkmės ir Jarvis'as pakeitė grupės sudėtį. „Pulp“ tęsė toliau ir siekė išgarsėti išleisdami ir pirmą singlą „Everybody's Problem c/w There Was“, tuomet grandiozinės grupės „Wham!“ stiliumi. Vėliau pasirašė sutarį su „Fire Records“ ir įrašė dar keletą singlų, kuriuos vėliau perleido ankstyvųjų dainų rinkinyje „Master Of The Universe“. Pastarieji buvo tamsesnio skambesio nei „It“. Su šiais ir naujais įrašais sekė albumas „Freaks“, įrašytas 1987-aisiais per vieną savaitę. Tačiau albumo išleidimo data buvo vis nukelinėjama ir jis netapo sėkmingu. Tuomet „Pulp“ sustapdė savo veiklą, Jarvis'as Cocker'is išvyko studijuoti kinematografijos. Tačiau pertrauka buvo trumpa, su nauja sudėtimi grupė vėl atsikūrė ir sukūrė naują albumą „Separations“, su Leonard'ą Cohen'ą primenančiomis baladėmis pirmoje pusėje ir disko elementais antroje. Tačiau albumas ir vėl nebuvo išleistas dėl panašių priežaščių kaip ir „Freaks“ Tačiau kaip bebūtų, 1991 m. „Pulp“ įrašo singlą „My Legendary Girlfriend“, kurį prestižinis žurnalas „NME“ išrenka savaitės singlu ir tai tampa pirmuoju žingsniu „Pulp“ į šlovę. Tikroji grupės sekmė prasidėjo, kuomet jie pasirašė sutartį su „Island Records“, kuri išleido singlus „Lipgloss“ ir „Do You Remember The First Time“ Vėliau sekė albumas „His ‘n’Hers“(1994 m.), kuris pasiekė 9 vietą DB albumų čarte. Tiesa ši sekmė siejasi ir su prasidėjusia didele britpop muzikos banga, kuomet sužybėjo „Oasis“, „Blur“, „Suede“ ir kitos grupės. „His ‘n’Hers“ dainos linksmos, nerūpestingos, kupinos disco elementų. Jau netrukus sekė singlas „Common People“, pasiekęs antrą vietą D. Britanijoje. Tai yra didžiausias hitas iki pat grupės iširimo 2002-aisiais. Daina apie paprastus žmones paprastame pasaulyje ir nepaprasta mergina iš Graikijos. Tai yra britpop klasika, tačiau ne tokia praščiokiška kaip kad „Oasis“. „Išsinuomok butą virš parduotuvės, nusikirpk plaukus ir rask darbą, parukyk ir pažaisk pūlą, apsimesk kad niekada nelankei mokyklos“. Tačiau kartu Jarvis'as tapo seksualumo simboliu: „Noriu miegoti su tokia paprasta mergina kaip tu“. Įkvėpti „Common People“ sekmės, grupė netrukus išleidžia ir albumą „Different Classes“, tapusį nr.1 D.Britanijoje. Tai sėkmingiausias „Pulp“ darbas, laimėjąs daugybę apdovanojimų. Hitas tapo dainos „Mis-Shapes“, „Something Changed“, „Underwear“, „Disco 2000“, o ypač rekomenduotina „Sorted Our For E‘s & Vizz”. Taip pat ir puiki pabaiga „Bar Italia“. Jarvis'as Cocker'is taip ilgai troškęs šlovės, ja tiesiog mėgavosi ir buvo įvairių skandaliukų sukūryje. Pats albumas lengvabūdiškas, tačiau rimtesnis nei „His ‘n’Hers“. Jis taip pat pasižymėjo įvairiuose rinkimuose: žurnalas „Q“ jam suteikė 46 vietą „100 geriausių Britanijos albumų“ sąraše, „Chanell 4“ savo sąraše „100 geriausių visų laikų albumų“ Different Classes atidavė 70 vietą. Po didelės sekmės grupėje prasidėjo šiokios tokios problemos, gitaristas Russel'as Sionir'as nusprendė daugiau laiko praleisti su šeima, pats Jarvis'as Cocker'is turėjo problemų su priklausomybe nuo kokaino, viskas išsisprendė ir 1998-aisiais pasirodė naujas „Pulp“ albumas „This Is Hardcore“. Jis smarkiai skyrėsi nuo ankstesnių savo depresiniu viešbučio kambario dainavimu, šiek tiek primemnančiu ir „Pink Floyd“ „The Wall“. Jis pasiekė aukščiausią vietą Britanijoje, buvo gana teigiamai sutiktas kritikų, tačiau daug fanų buvo nusivylę, ypač tie, kurie taip mėgo nerūpestingus ir linksmus „Different Classes“ laikus. Pačiame albume išsiskiria titulinė epinė daina „This Is Hardcore“ su labai puikiu vaizdo klipu, „Help The Aged“. Tačiau puikiausios turbūt yra ramesnės lyriškos dainos kaip „Dishes“, „Tv Movie“ ir viena geriausiu „Pulp“ dainų, bent man, „A Little Soul“. Na toks bandymas sugrįžti prie senesnių laikų su alternatyvos priemaišomis kaip „Party Hard“ nelabai vykęs. Ilgokai laukiant, sulauktas ir paskutinis kol kas „Pulp“ albumas „We Love Life“, pasirodęs 2001. Pavadinimas kilo iš Rugsėjo 11-osios įvykių. Albumas kiek šiltesnis nei „This Is Hardcore“, įvairesnis, bet taip nevengiantis ilgų monologų kaip „Wickerman“ ar „Weeds II“. Singlais tapo „Bad Cover Version“ bei „Trees/Sunrise“ – bene puikiausios albumo dainos. Šiaip jis pats yra tikrai puikus, gal kiek neįvertintas atslūgus britpop bangai, tačiau rekomenduotinas visiems. 2002-aisiais po koncertinio turo „Pulp“ išsiskyrė. Jarvis'as Cocker'is apie tai sakė: „Aš gyvenu su „Pulp“ nuo 15-os, dabar man 40 ir aš noriu praleisti daugiau laiko su savo šeima ir draugais. Panašu, kad kol vilčių „Pulp“ atsikūrti nėra daug, nes 2006 Jarvis'as išleido solo albumą. Juolab, kad geriausių dainų rinktinė, pasirodžiusi 2002 „Hits“ tepakilo iki 71 vietos D.Britanijoje, tarsi sakydama, jog žmonėms gana „Pulp“ ir britpop, kaip kad kadaise buvo gana grunge ar metalo.

Veikla1978–dabar(48 m.)

Muzika

Bendruomenė

einaras13

Visai įtraukiantis albumas, daug su juo laiko praleidau. Klausiau nemažai jo kartu su grupės Hate „Bellum Regiis“ ir jie man kaip vienas kito antitezė, Hate juod/mirtmetalis turi gerų kompozicinių idėjų, rifų / ritmų / tempų poslinkių, daug dinamikos, bet labai mažai spalvos harmonijoje / instrumentuotėje. Pulp „More“ atvirkščiai – čia aranžuotės labai spalvingos, bet dažnai dainos būna paprastokos savo sandara, savo ritmu ir pan. Galbūt dėl to aš niekada anksčiau neklausiau Pulp kūrybos ir be „Common People“ ir „Disco 2000“ daugiau nieko nežinau. Tai kas čia per tos įvairios spalvos? Pradėkim nuo nuotaikingos post-punky Spike Island, kuri savo maniera labai primena David Bowie 80-ųjų kūrybą (Modern Love, Let's Dance etc. šauna į galvą). Jarvis Cocker'io balsas šiaip labai panašus į Bowie. Panašaus pakilumo yra Got To Have Love , kuri iš tikrųjų yra mano mėgstamiausia daina albume, man baisiai patinka klavišų suteikiamos spalvos ir jų dermė su orkestriniais elementais, kurių, beje, šiame albume irgi apstu. Galbūt prie panašių dainų priskirkime ir Grown Ups, kuri galbūt nėra toks energetinis pliupsnis, bet vis tiek turi mažorinį uplifting skambesį, tik maniera labiau pasakojamoji, man asociacijas daugiau kelianti su Nick Cave negu David Bowie. Tada mes turime kelias enigmatiškesnes dainas, kurias visas tikrai vertinu. Tai Tina, Slow Jam, My Sex. Tina turi tikrai sofistikuotą aranžuotę su orkestriniais elementais, nors man dalis melodinių motyvų šioje dainoje skamba blankokai. Slow Jam lėtą atmosferą aš mėgstu labiau, ši daina labai lengvai ir gerai auga, stiprėja. Viena iš retų dainų albume, kur labai gerai vertinu ritmo sekciją (tiek Andrew McKinney bosą, tiek Nick Banks būgną). My Sex turi daugiau ritmiškumo ir slėpiningumo Prince'o stiliumi, bet jos jėga yra vokaluose, tiek Jarvis'o, tiek back'ų choro, ypač pabaigoje, kuri skoningai ir laipsniškai transformuojasi į palaidų balsų koliažą. Tada turime porą atmosferinių pastoralinių gabaliukų tokių kaip Farmers Market ir Hymn Of The North, kurie klausosi gal net kiek per lengvai ir kiek pranyksta albumo kontekste, nors pastarosios dainos viduryje įvyksta stipresnis lūžis, kuris, deja, neužsitęsia. Galiausiai, albumo pabaigoje yra kelios folkinį poskonį turinčios dainos kaip Background Noise, Partial Eclipse ir A Sunset, kurios irgi savotiškai šarmingos. Iš jų labiausiai man patiko Partial Eclipse, labai natūralus smuiko ir akustinės gitaros duetas įpūčia keltiškos dvasios. Akordų progresija skamba visiškai kaip kokia britiška liaudies daina. Background Noise kažkas panašaus, nors skamba panašiau į modernesnę vakarietišką pop dainą. A Sunset turi lėčiausią ir monotoniškiausią melodiją iš jų trijų, bet tikrai nėra silpna daina. Tai va, tų spalvų yra nors vežimu vežk, bet jau pasisakiau prie atskirų dainų, kad kai kurios dainos prablanksta dėl savo ganėtinai standartiškos ritminės sekcijos arba dažnu atveju monotoniškos dainos struktūros. Būtent dėl šitų aspektų aš Grown Ups išskirčiau kaip silpniausią albumo dainą, joje tos 6 minutės panašaus melodinio motyvo pradeda tam tikru momentu net įkyrėt. Taip pat kaip didelį minusą išskirčiau tai, jog nėra ir tikrai stiprių dainų, kurios turėtų ir originalią kompoziciją, ir įkvepiančią instrumentuotę ir kurioms norėtųsi rašyti 10 balų. Bet tikrai įdomus, smagiai klausomas albumas. Rašau jam 8-etą su pliusu.

Arunazz

Šia vasara nieko geresnio negirdėjau.......

juozasp

Labai geras albuma s, pirkau albuma del Common People, o rezultate savo nuo stabai jame radau kitu labiau patiku siu gabaliuku, nor s tokio s muziko s beveik neklau s au, bet si s albuma s mane veza. 10 balu.

LoseControl

Dilgele rašė: LoseControl rašė: O manęs Pulp nekabina visai, nors britpopą mėgstu labai. O gal reikėtų labiau gilintis. Different Class bandyk. Albumą, ta prasme. Sakyčiau, kad čia aukščiausias jų kūrybos taškas. Ačiū, reiks pabandyti.

Dilgele

LoseControl rašė: O manęs Pulp nekabina visai, nors britpopą mėgstu labai. O gal reikėtų labiau gilintis. Different Class bandyk. Albumą, ta prasme. Sakyčiau, kad čia aukščiausias jų kūrybos taškas.

LoseControl

Blackened rašė:Pulp. Nežinau ar čia kalta tik šiandieninė nuotaika, bet išties kabina. Ir netgi labai. Nemanau, kad bus tik laikinas susižavėjimas. Ir apskritai, kyla klausimas kodėl aš jų anksčiau neklausiau 🎁 Tai gal dar prie to pačio ir Blur pamėk 😄 😆 O manęs Pulp nekabina visai, nors britpopą mėgstu labai. O gal reikėtų labiau gilintis.

Blackened

Pulp. Nežinau ar čia kalta tik šiandieninė nuotaika, bet išties kabina. Ir netgi labai. Nemanau, kad bus tik laikinas susižavėjimas. Ir apskritai, kyla klausimas kodėl aš jų anksčiau neklausiau 🎁

Panaši muzika