Suede

Naujienos

Apie Suede

„Suede“ (arba Jungtinėse Valstijose – „The London Suede“) buvo angliškojo roko grupė, susikūrusi 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir per paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį padėjusi pradėti „britpop“… muzikos judėjimą. Per keletą savo persikūnijimų jie sugebėdavo pateikti muzikos mėgėjams tokią muziką, kuri nuolat pasiekdavo topus bei išlaikydavo puikius kritikų vertinimus ir pagarbą. Nors Šiaurės Amerikoje jie didelės sėkmės nepasiekė, Didžiojoje Britanijoje jie buvo vertinami taip, lyg 10-ajam dešimtmečiui reiškė tiek pat, kiek 9-ajam „The Smiths“, o 8-ajam – „Roxy Music“. 1993-aisiais „Suede“ buvo apdovanoti „Mercury“ muzikiniu prizu, o lygiai po dešimties metų kolektyvo keliai išsiskyrė. „Suede“ 1989m. Londone įkurė Brett Anderson (vokalas), Matt Osmann (bosinė gitara) ir Justine Frischmann (ritminė gitara). Greitai prie jų prisijungė ir gitaristas Bernard Butler. Grupės pirmuoju būgnininku tapo Mike Joyce („The Smiths“). 1990m. buvo įrašytas pirmasis grupės singlas „Be My God/Art“, tačiau taip ir nebuvo atiduotas pardavimui. 1991m. būgnininką pakeitė Simon Gilbert. Tuo pačiu metu Justine Frishmann buvo išmesta iš grupės. Po 1992m, pasirodžiusio grupės singlo „The Drowners“ „Suede“ buvo pavadinta geriausia nauja grupe Anglijoje. Daug dėmesio jie sulaukė dėl netipiškos Brett Anderson išvaizdos bei unikalaus vokalo ir Bernard Butler gitaros partijų. 1993m. „Suede“ išleido debiutinį albumą tokiu pačiu pavadinimu. Jis tapo greičiausiai parduodamu albumu Anglijoje nuo „Frankie Goes to Hollywood“ - „Welcome To the Pleasuredome“ laikų ir pasiekė Anglijos albumų topo viršūnę. Didelę įtaką albumo skambesiui padarė grupės „The Smiths“ ir David Bowie kūryba. Antrojo albumo „Dog Man Star“(1994m.) įrašų metu „Suede“ paliko gitaristas Bernard Butler. Prasidedant albumo turui gitaristo vietą užėmė Richard Oakes. Po Bernard Butler pasitraukimo dauguma grupės fanų ir muzikos kritikų abejojo tolimesne „Suede“ veikla, nes jis grupėje atliko ir dainų bendraautoriaus vaidmenį. Nusprendus paįvairinti „Suede“ skambesį į grupę trečiojo albumo įrašams buvo pakviestas Neil Codling (klavišiniai ir back vokalas). 1996m. išleistas „Coming Up“ sėkmės sulaukė ne tik gimtojoje Anglijoje, bet ir Kanadoje bei Azijos šalyse. 1999m. dienos šviesą išvydo ketvirtasis grupės albumas „Head Music“. Jis, nors ir tapęs nr.1 Anglijoje, sulaukė nemažai kritikos tiek dėl skambesio (mažiau gitarų, daugiau klavišinių), tiek dėl dainų tekstų. Nepaisant to 2001m. buvo išleistas penktasis grupės albumas „A New Morning“. Ilgas ir komplikuotas albumo kūrimas išsekino Neil Codling, tad jį pakeitė naujas klavišininkas Alex Lee, anksčiau grojęs su grupe „Strangelove“. Ilgą laiką vokalistas Brett Anderson buvo priklausomas nuo heroino ir tai pakenkė jo sveikatai. Po „A New Morning“ išleidimo spaudai jis pasakė „mes visi „švarūs“ ir nebeturime problemų, susijusių su narkotikais... Kas yra gražu“, tad albumo pavadinimas simboliškai turėjo reikšti naują pradžią tiek kūryboje, tiek grupės narių gyvenime. Nepaisant to, kad „Suede“ gerbėjai naują albumą įvertino teigiamai, jis nebuvo komerciškai sėkmingas. 2003m. rudenį grupė išleido geriausių singlų rinkinį ir pranešė apie išsiskyrimą. Paskutinis „Suede“ koncertas, įvykęs Londono klube „Astoria“, buvo užbaigtas daina „See you in the next life“.

Veikla1989–2003(14 m.)

Muzika

Kitos dainos

Bendruomenė

Dilgele

Pasikalbėsiu pati su savimi, bet kadangi buvo išpildytas vienas mano norų (o galvojau, kad niekada) — jų koncertas buvo nerealus! Labai subjektyvu iš mano pusės, bet tikrai viskas buvo geriau, nei tikėjausi. Tokie gyvi visi, ir atgrojo kaip priklauso, ir nuolatinis Brett'o kontaktavimas su publika bei šokimas-šokinėjimas pirmyn-atgal... Plius krūva iš proto einančių fanų, įvairiausio amžiaus. Stovėjom prie pat scenos.: ) Setlist'as vykęs, ir dar Asphalt World nuskambėjo, iš vis fantastika. Kartočiau mielai vėl. Nežinau, kaip jiems su nauja kūryba (norėtųsi jos), bet energijos dar turi užtektinai. Va tokia toji mano geriausia grupė. Prisiminiau tą dieną, kai išgirdau Beautiful Ones ir pagalvojau, kad muzika visai nieko, bet vokalas tai kraupus...: )

pijunas

Šiti geri!!) Vienu momentu buvo labai užvežę, pirmus albumus į geriausių ever dešimtuką galėčiau įtraukt. Muziką mr. Andersonui geriau sekės sėdint ant adatos kurt, bet lyricsų rašymo talentas niekur nedingo. Kai ne į viską įisigilinęs, tai atrandu klausydamas ką nors naujo)) Kokius tris kartus sukau iš naujo kai galvojau, kad 'on the escalator we shit paracetamol' man tik pasigirdo) Dilgele rašė: Brett Anderson solo - skaudžiai gražus. A tai kaip suprantu vėl naują išleis? Paskutinis be ryšio bvo)

Panaši muzika