Soulfly

Naujienos

Naujausias albumasprieš metus

Apie Soulfly

1996-ieji. Grupė Sepultura ties išsiskyrimo riba. Pagrindinė nesutarimų priežastis tapo grupės narių nuomonių skirtumai dėl to, kokiu keliu verta Sepulturai eiti toliau. Akivaizdu, kad grupės lyderis… Max‘as Cavalera ketino pasukti šiek tiek kitu keliu nei kiti grupės nariai. Taip pat įtampą sukėlė ir kita daug liūdnesnė priežastis – Max‘o posūnio Danna Wells‘o mirtis, kuri ilgam laikui atskyrė Max‘ą nuo likusių grupės narių. Taigi, kaip ir buvo galima nuspėti, Max‘as Cavalera paliko savo senąją grupę ir kuriam laikui visai pasitraukė iš muzikos scenos. “Kiekviena pabaiga – nauja pradžia“ pasakė Max‘as, kai 1997-aisiais subūrė naują grupę Soulfly. Pirmiausiai buvęs Sepultura lyderis pasikvietė būgnininką Roy “Rata“ Mayorg‘ą iš Niujorko grupės Thorn. Praėjus dar šiek tiek laiko, prie Max‘o ir Roy‘aus prisijungė Marcello D. Rapp‘as [bosinė gitara], kuris anksčiau buvo taip pat grojęs grupėje Sepultura. Trūko tik gitaristo. Greit šią vietą užėmė Jackson‘as Bandeira, kurio ankstesnė grupė Chico Science neseniai buvo išsiskyrusi. Skubiai suburta ketveriukė nesėdėjo be darbo. Tą ji patvirtino 1998-aisiais, išleisdama savo pirmąjį albumą “Soulfly“. Šiame albume buvo daugybė “svečių“: Chino [Deftones], Benji [Dub War], Burton‘as C. Bell‘as, Dino Cazares‘as, Christian‘as Olde Wolbers‘as [Fear Factory], Mario C. [grupės Beastie Boys prodiuseris], Eric‘as Bobo [Cyprress Hill], Jorge‘as DuPeixe, Gilmar‘as Bola Oito [Chico Science], Fred‘as Durst‘as ir DJ Lethal [Limp Bizkit]. Pirmąjį Soulfly albumą prodiusavo Ross‘as Robinson‘as [jis taip pat dirba su Slipknot, KoRn ir Limp Bizkit]. Turas, kurio pagalba Soulfly reklamavo savo albumą, pavyko sklandžiai. Visur, kur tik koncertuodavo naujoji Max‘o Cavalera‘os grupė, jie būdavo šiltai priimami senųjų Sepultura fanų. Soulfly pirmasis turas vyko kartu su tokiomis grupėmis kaip Snot, (Hed) Pe ir Dayinthelife. Turo metu įvyko keli pasikeitimai. Grupės Gitaristas Jackson‘as Bandeira sugrįžo groti į atgimusią Chico Science; vietoje Jackson‘o prie grupės prisijungė Logan‘as Mader‘is, ilgą laiką grojęs Machine Head‘uose. Gaila, bet Logan‘as vos po dviejų mėnesių paliko Soulfly ir įkūrė kitą grupę. Logan‘o vietą užėmė Mikey iš grupės Snot. 1999-aisiais, Soulfly ketveriukei koncertuojant kartu su Hatebreed ir Neurosis, iš grupės buvo atleistas Rojus Mayorga [būgnininkas]; jau kurį laiką įtampa tarp jo ir likusių narių vis augo ir galų gale ginčai baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Tų metų gastroles grupė baigė su laikinu būgnininku. 2000-aisiais Soulfly grįžo į muzikos pasaulį su dar vienu darbu – albumu “Primitive“. Daugelio kritikų nuomone šis albumas buvo kur kas geresnis už debiutinį darbą. Baigiantis Soulfly koncertiniam turui, į grupę sugrįžo būgnininkas Roy‘us Mayorga. Trečiasis Soulfly albumas, pavadintas tiesiog “3“, pasaulį išvydo 2002-aisiais metais. Deja, po sėkmingo koncertinio turo, visus ištikimus Soulfly fanus pasiekė kraupi žinia: grupę paliko bosine gitara grojęs Marcello D. Rapp‘as. Jo pavyzdžiu pasekė ir Roy‘us [būgnai] bei Mikey Dolling‘as [gitara]. Tuo metu visiems atrodė, kad Soulfly priėjo liepto galą. Bet taip tikrai nebuvo. Grupės lyderis Max‘as Cavalera suskubo prikelti grupę. Jis pasikvietė gitaristą Marc‘ą Rizzo [anksčiau grojo grupėje Ill Nino] bei būgnininką Joe Nunez‘ą, kuris dirbo kartu su Soulfly prie albumo “Primitive“, bet vėliau buvo palikęs šią grupę ir įkūręs kitą. Įdomų variantą Cavalera pasirinko rinkdamasis muzikantus, kurie turėjo groti bosine gitara. Jis lyg padalijo šį darbą dviems žmonėms – grupės Megadeth boso gitaristui Dave’ui Ellefson’ui ir grupės Primer 55 įkūrėjui, boso gitaristui Bobby Burns’ui. Patvirtindami, jog tikrai nesiruošia pasitraukti iš muzikos scenos, Soulfly 2004-ųjų kovo 30-ają dieną pasauliui pristatė dar viena savo albumą – “Prophecy“. Šis albumas pritraukė daugelio muzikos kritikų dėmėsį ir jau spėjo būti išliaupsintas kaip geriausias Soulfly darbas per visą grupės gyvavimo istoriją.

Veikla1997–dabar(29 m.)
Sudėtis

Muzika

Bendruomenė

einaras13

Labai geras albumas. Galbūt reikės atsisakyti žiūrėjimo į Soulfly kaip į „ta kita Sepultura“, nors vėlgi, jei man pakištumėt tą albumą ir paklaustumėt, kas čia per grupė, aš tikrai pateikčiau „Sepultura“ kaip tikėtiną variantą. Bet jis turi to 10-ojo dešimtmečio rawness savo skambesyje, kuris labai traukia ausį, gitaravimas tikrai aštrus ir mušamųjų sekcijos pakankamai laukinės. Ir net nepasakyčiau, kad albume yra silpnų dainų. Man mažiausiai patiko Nihilist ir No Pain = No Power, nors šios dainos ir buvo pirmosios, kurias išgirdau iš albumo. Visgi labiausiai mano atėjimą į albumą katalizavo pamišusi Ghenna, kuri skamba kaip Slipknot'ų outtake'as . Bet po daugybės perklausų mano favoritas yra titulinė albumo daina, be konkurencijos. Chama startuoja su iškart įsimintinu vežančiu rifu ir po pirmų dviejų posmų daina įsismarkauja iki verdančio rifų katilo su labai šauniom ir šaižiom antro plano gitarom. Visgi ramusis paskutinis trečdalis mane nuperka labiausiai – jis turi vėlyvųjų 90-ųjų gotiško metalo dvasios ( a la Moonspell) – man ta ritminė garsų paletė su klavišų labai imponuoja. Savotiškai ši daina priminė ir naujausio Machine Head albumo Unatoned closer'į Scorn, kuriame esti panaši struktūra ir atmosfera. Kitos trys, mano galva, labai stiprios dainos yra Storm The Gates , Favela / Dystopia ir Soulfly XIII . Storm The Gates tiesiog klasiškas gruvmetalo galvakratis. Labai užvežantis rifas ir vokalinis pasirodymas. Favela / Dystopia yra labiausiai sepulturiškas gabalas albume, bet jis labiausiai primena modernesnę Sepulturos versiją, o ne Cavaleros laikus. Ties dainos viduriu įvyksta labai smagus tempo pokytis, kuris įpūčia dainai dar daugiau skambumo ir energijos. Soulfly XIII yra instrumentalas atsipalaidavimui po kelių iš eilės ėjusių agresyvių kūrinių – labai smagiai susiklauso grojamos gitaros melodijos tribal garsų fone. Nors vėlgi, tai ir Sepulturai tiktų, bet aš dar geriau įsivaizduoju kitus brazilus – Angra – atliekančius tokio žanro instrumentalą. Tas muddy skambesys gali veikti kaip privalumas, bet veikia ir kaip trūkumas – jis išplauna garsų paletę tiek, kad albumas darosi sunkiai įsimintinas ir įsisavinamas. Man reikėjo labai daug perklausų, kol šį albumą suvirškinau. Bet nuo pat pirmos perklausos jaučiau, kad klausau kažko, kas man iš tikrųjų patinka, net jei ne visos dainos yra tokios fantastiškos kaip Chama. Tad albumas tikrai nusipelno tvirto 9-eto.

Silentist

Parasyciau kad nuomones neturiu sio atlikejo klausimu taciau reikia gi primint kazkaip savo egzistavima prie bet kokio atlikejo bet kokio kurinio ar albumo, taigi rasau teigiamai tik su mazu minusu siam kuriniui.

Alvydas1

Trumpai-drūtai. Velniškai efektingas sulėtinimas pabaigoje.

Panaši muzika