Vytautas Babravičius

Pasenėjau, bet nepasenau

1987 m.
Tekstas

Dainos žodžiai

Nejau tik man vienam pabosta šnekos
Klausimai, ką sutinki dažnai
Pilki, seni, bus išvydus: „Klausyk, kaip sekas?
Kas dar naujo? Kaip gyveni?“
Atsakau vienodai kam pakliūva:
„Viskas po senovei, ačiū, sveikata gera“
Iš tikrųjų vakar buvo
Tai, ko šiandien jau nėra
Juk viskas kinta, mainos, teka
Blogą dieną keis gera
Kiekviena savaip nutols, pavirs istorija
Aš laimingas, jog man teko
Daug dienų su gitara
Noriu jas tausot visas
Jų neskaičiavau, bet žinau
Niekados nenutols man jos
Bet vėl bėda, kai tenka man girdėti
Klausimų tiesių, o juk kalbėt reik atviriau
Tad laikytis etiketo
Nors ir seno, gal geriau
Matot, atvirai bandžiau galvotiems
Išsakyt skriaudas, bėdas, ne vienąkart guodžiaus
Išsiskyrėm, jiems nė motais
Man taipogi netvirčiau
Bet viskas kinta, mainos, teka
Blogą dieną keis gera
Kiekviena savaip nutols, pavirs istorija
Aš laimingas, jog man teko
Daug dienų su gitara
Noriu jas tausot visas
Jų neskaičiavau, bet žinau
Niekados nenutols man jos
O toliau labiau matau, kad šnekos
Klausimai visur vienodi, permainų jokių
Nepavydžiu tiems, kam sekas
Ką godojau, tuo tikiu
Gal tiktai kitaip regiu tą patį
Suprantu kitaip ir atsakau visiems dažniau:
„Iš tiesų, kol nesimatėm
Pasenėjau, bet nepasenau“
Juk viskas kinta, mainos, teka
Blogą dieną keis gera
Kiekviena savaip nutols, pavirs istorija
Aš laimingas, jog man teko
Daug dienų su gitara
Noriu jas tausot visas
Jų neskaičiavau, bet žinau
Niekados nenutols man jos
Pastebėjai teksto klaidą?