Apie tai, kaip tėvai renka vaikams profesijas ir kt.
43atsakymai·pradėta
43 atsakymai
Čia jau nuo paties priklauso kiek leisi tėvams tave kontroliuoti. Gerai, kad man nenurodinėja, o tik palaiko ir nesvarbu, kad įdėjų ką studijuoti buvo įvairių. Nesuprantu tų, kurie studijuoja tą, ką tėvai išrenka. Turėtų tvirtą nuomonę - studijuotų tai, ką nori. Tėvai turėtų tvirtą nuomonę - vaikas liktų be finansavimo . Bet čia nėra problema, norint galima viską suderint.
Hm, man biskuti pikta darosi kai tevai bando igyvendinti savo svajones per vaikus, taip sudirbdami jiems gyvenima ( aisku, buna ir isimciu)....aisku, jie sako, kad nori savo vaikams tik geriausio, bet "gerais norais pragaras gristas"...ne visuomet tai ka daro tevai noredami gero yra gerai, daznai jie laaabai pakenkia. as dziaugiuosi, kad mano tevai nesikisa i mano pasirinkimus del specialybes ir kitu dalyku...sako, kad tai mano gyvenimas ir as pati turiu ji tvarkytis o ne kiti jie gali man tik patarti,o ne nurodineti...uz tai juos ir myliu- Dhadi, o ką tu studijuoji? Blogiausia, kad dažnai tokių tėvų vaikai neturi kito pasirinkimo, nes būna paskelbtas ultimatumas. Teko matyti tokių pavyzdžių. Labai labai blogai. Iškart sugadina santykius, jei jie išvis buvo. Ne visada išeina taip, kaip norisi.
Žinojau, kad prašyme į aukštąsias man užteks 2 spec. bet tėvai sumokėjo už 6spec. Tai galvoju tegul tas likusias 4 užpildo. Tai spėkit kokios jos buvo? Statybos inžinerija, verslo vadyba, finansų ir draudimo matematika, nekilnojamo turto vadyba nors pats savęs nei statybininku nei vadybininku nei grynu matematiku neįsivaizdavau niekad. Nu ir įstojau 1 numeriu kur svajojau špyga jiems su tom specialybėm! va dabar sesei laikas bet moksliukė yra, pati nežino ko nori tik kalti moka. Motina stomatologiją įbruko niekad neįsivaizdavau savo sesės kaip dantistės ir spėju baisu pas tokią eiti būtų nes nesitiki, kad studijuodamas kas nedomina gali būti labai geru specu Dar turiu grupioką, kuris viską išlaikė 100 ir tėvai kišo į teisę(pažįstamų daug) bet nestojo ir šaunuolis žmogus! O čia istorija su drauge, šnekasi su tėčiu 1-2men. kai studijos jau prasidėjo: - labas, tėti. - labas, o klausyk ką tu studijuoji? - vadyba - vadyba?! Aš maniau teisę! Gi sakiau į teisę stoti nes daug pažįstamų turiu! tai vat tokie tėvai, kurie atseit dirba dieną naktį dėl vaikų paskui ir primeta specialybės jų nesuprasdami, grįsdami laimę pinigais. Manau visiems mums reikia ne tokių tėvų ir ne tokių santykių t.y. kaip kažkas rašė tėvai gali tik patarti.- AMan tokiu problemu nekyla, su motina gerai sutariu ir mano laisves ir pasirinkimu ji nevarzo, jei verstu mane daryt ko nenoriu arba neleistu daryt ko noriu manau jau nebegaleciau jos vadint savo motina....
Kai aš rinkausi ką studijuot (šiaip aš visada žinojau, kuo noriu būti, buvo tik klausimas, ar pavyks), tėvai nė žodžio nepasakė, bet jau kai įstojau, tai toks spaudimas prasidėjo, kad net norėjau mesti (ta prasme, kad labai spaudė mane mokytis, vertė siekti tokių rezultatų, kokių aš tikrai negalėjau ir nenorėjau), o dabar , kai man patinka tai, ką aš darau, jie vėl prieštarauja, kad atceit per anksti noriu pradėt dirbti , kad dar daug man metų liko mokytis ir tt ir pan- AJie vistiek nori kad būtų geriau, kartais net už patį vaiką labiau nori kad jam būtų geriau. Na dažnai galimybės tiems norams gal ir ribotos, bet juk nevisi yra 'neformalai iš kaimo'. Tai kažkas turi kažką nuspręsti, jei vaikas sugalvojęs skaičių ir išskaičiavęs profesijas atranda pašaukimą, tai dar geriau. Išeitų jog jie beveik visi galvoja apie tą patį skaičių.. ir aš noriu, ir aš noriu..
- Soij...teko... (tfu ne man ) o mano sesei... kur norejo neistojo o tevai is nevilties per gimines igrudo i kazkoki suda, po kiek laiko ji mete ta mokslai...ir tada tveia tik susiprato, kad padare kalida... nu o as pvz nzn jei as nenoresiu manes ir neikis...reikia moketi tevams papriestarauti, juk nuo to priklauso tavo ateitis...
- Rna, zinau kad pas medikus ir teisininkus tai buna galima sakyti profesiju dinastijos, visos kartos ten pat ir en pat, lyg kitu variantu nebutu. jei patinka - ok, jei tevai vercia - idiotizmas gyventi pagal kazkieno kito modeli. mano tevai sako mazdaug "by tik pati butum laiminga", jiems visai vienodai, svarbu kad nesigaileciau, juk ir patys pagal savo laikus rinkosi ganetinai drasia profesija + jie meno zmones, taip kad vaiku laisves varzymu neuzsiima
Mano manymu, tėvai profesijas tik neatsakingiem vaikam ir mamyčiukam, kurie dar tų tėvų ir klauso. Kaip 17 metų žmogus gali nežinoti ko jis nori? Tikriausiai jam pernelyg daug duodama, jeigu jis išsirinkti negali iš visos daugybės. Reikia apie ateitį pačiam galvoti, o ne tėvam leisti spręsti, po galais. Ne jie gyvens su ta profesija, o pats vaikas. (Atsiprašau, jau į moralus einu.) Mano tėvai man tik patarė dėl perspektyvų ir pasirinkimo, nes jie mane gerai pažįsta ir nutuokia, kas man patinka ir ką man būtų smagu dirbti. Tik dėl to, bet ne daugiau. Jie tik patarai, konsultuoja, o pasirinkimas galiausiai išlieka asmeninis.
del vieno- taip- kartais jautiesi vienas apsuptas daugybes zmoniu. ir kartais vienatve yra palaima. priklauso nuo to, ko tau reikia. o del prasmes egzistavimo.. vis tiek- prasme savime yra. kitas nugyvena visa gyvenima, jos nezinodamas, o priesh mirti supranta. nes jei tau atrodo, kad prasmes nera, tai dar nereishkia, kad ji realiai neegzistuoja. ash nezinau, ar mano prasmes egzistavimo variantas yra absoliutus. o 'nieko nepagristas ishsigalvojimas' tai yra kuo TU tiki. kaip ir pats sakei, tai kiekvieno tikejimo (ir poziurio) reikalas.
galai nemate gi kartais vienisiausias jautiesi apsuptas galybes zmoniu o kartais sededamas vienas pievoje, vidury nakties, traukdamas eiline cigarete, skaiciuodamas zvaigzdes... nenori kad tai kada pasibaigtu. ir ne visi juk vienodi, jei tau nup simto zmoniu pasidarys silciau... kitas butent del ju... krc px
ne tu neteisi aliaskoje karsta, ypac pavasari. zinoma, jei zmoguj savoka karstis iki +30 pagal celciju neegzistuoja - tai jau kita sneka. O ir pats saltis gi nemirtinas, su saltu protu. be to gyvenimo prasme - eina savu keliu, nes jos paprasciausiai nera. Jei tau svarbus jos egzistavimas... susigalvok ka nors, jei ne - velniop.
Crawling, o kokia apskritai nauda is gyvenimo? Gabux - nebus ir nera jokio stebuklingo 18 gimtadienio, kad ir ka noresi rinktis, anksciau ar veliau pats rasi del ko to atsisakyti. laimingu zmoniu nebuna. [; del to kalti visi, tad geriausia is kur nors gauti dauk dauk pinigu, pasistatyti trobele Aliaskoje, ir ten gyventi it atsiskyreliui, toli nuo visu. niu dar jei yra poreikis... pasiimti kokia mergiscia kartu nes visviena visi mirsim ir niekas musu neprisimins, o jei ir prisimins - tai kas is to?









