Diskusijos apire mirtį
223atsakymai·pradėta
223 atsakymai
nebuvau komoj, neturejau isejimu (o gal , neatsimenu) is kuno patirciu, nemaciau savo ankstesniu gyvenimu, tad kazka konkreciai teigti negaliu, o spekuliuot nenoriu...taciau gan pasitikiu taip vadinama 'Tibeto Mirusiuju Knyga' , kur aprasymai apie esaties keliones ir busenas mirties metu ir tarpsnyje iki naujo gimimo yra gan detalus, juk Tibeto kulturoje ir apskritai budizme (ya ya budizmas a la in fashion dabar, bet gyvenu salyje, kur 90% sudaro budistai, tai joks fashion cia...) mirtis nera tabu, ir sio reiskinio tyrinejimai turi gilias tradicijas. gimti mirti gimti mirti gimti mirti.. mirtis - gimimo tasa ir gimimas - mirties, kunas-mashina susidevejo, palaidoji, o esatis samone siela kaip bepavadinsi, esme , tas kas mes is tikruju esame, tarkim kazkokia kibirkstis, ishoka i nauja mashina ir toliau tesia kosmine odiseja. jeigu vadovautis sita ideja, manau, mirties momentas yra svarbiau nei gimimo, nes paskutinio iskvepimo akimirka (kokia mintis mirstanciojo galvoje ir pan.) gali nulemti kelione tarpiniam mirties-atgimomo etape, sekancius gimimius, vieta, laika ir pan. zinoma, daugiausia itakos turi zmogaus veikla gyvam esant, samoningumo ishlaikymas, suvokimas priezasciu apie iskylancias mintis, emociju valdymas, negatyvo neutralizavimas, atliekamu veiksmu koordinavimas ir tt...siaip adeptai sako, kad mirtis yra puiki proga prabust,.....zodziu, Bon Voyage
Nenoriu ,kad skambėtų keistai, bet manau mirtis tobula. Turiu omenyje ,kad paskui ją eis visi, nesvarbu kas ir kada. Gal sunku suprasti kodėl parinkau žodį - tobula. Kiekvienas tobuluma isivaizduoja vis kitaip, daugiausia geraja prasme. Man asmeniškai tobulumo nėra, man patinka chaosas. Mirtis tobula tuom, kad ji egzistuoja ir kaip pabaiga ,ir kaip pradžia, ji neturi pradžios ar pabaigos, ji yra pradžia ir pabaiga. Tikriausiai kiekvienas pažinomę mirtį, praradome senelius, tėvus, vaikus, brolius, seseris, draugus... Netikiu dievu, pomirtiniu gyvenimu, likimu , aš tikiu prisiminimu apie tai ką praradau ir ką atrasiu.
witer gerai sakai. šiaip, ką aš galvoju apie mirtį? jos nėra. yra gyvenimas, yra ir gyvenimo galas, kuris sueina kiekvienai. mirštam nuo vėžio, lėtinių ligų, nelaimingų atsitikimų, smurtinių nusikaltimų, infarktų/insultų/diabeto... bet nereiktų taip konkretizuotis į mirtį, kaip tai daroma, ar rodoma per propagandą. kodėl neaptarinėjam gimimo temos dažniau nei mirties: juk taipogi nežinom, kuo buvom, kas su mumis darėsi priešgimdiminiam laikotarpy (kaip ir pomirtiniam - neaišku kas bus), tad didelis klaustukas. taigi nustokit čia samprotauti, kokio dydžio jum duobę kas, kapus lankys kas, jūsų laidotuvėse gros kas. pamąstykim daugiau apie gimimą: kaip virkštelė buvo nukirpta, kokiu būdu gimdė, ar gerai išnešioti mamos buvom, tai daug svarbiau gyvenime (gimimo), už kur kas over-ratintą (mirties) faktą.
Bent jau daktarai taip sako. Na, bet jau nebetikiu tuo. Nors galbūt. Netikiu, kad mano širdis taip man padarys, ji negalėtų. Nebent tą daktarų "po 30 metų" galima būtų suvokti kaip "jaunesnė nei 30 metų nemirsi, iki to laiko esi nemirtinga, o paskui kaip jau tau gausis". ;D Šiaip ir pomirtinį gyvenimą po Gavelio knygos įsivaizduoju kitaip negu anksčiau. Man patinka tikėti, kad mirus leidžiama pasirinkti kuo norima būti: žmogumi ir gimus viską pamiršti, ką žinai ir patyrei, šuniu ir atsiminti viską, ką žinai ir patyrei, bet negalėti niekam to pasakyt ar parodyt, ar vabalu ir iš vis nieko nemąstyti, taip sakant pailsėti nuo žinojimo ir suvokimo ir t.t. Tai galbūt man priimtiniausias dalykas kokį esu girdėjus apie pomirtinį gyvenimą.
As tiesa sakant ir noreciau letos mirties. Man idomu kas as galvociau mirdama, kaip suvokciau viska kas mane supa ir ar galeciau blaiviai mastyti. Manau butu idomu paziuret visa tai is sono. O pati mirtis tai labai normalus ir naturalus dalykas ir jos nereik bijot. As tikiu kad kai mirsim pateksim i kita pasauly ar dar kur nu vienu zodziu tikiu pomirtiniu gyvenimu
isterija rašė:Mirtis. Mirties nebijau. Netgi jos laukiu su šiokia tokia džiaugsmo ugnele. Žinau, kad ji bus maždaug po 30 metų. Džiaugiuosi, kad neteks patirti senatvės sunkumų. Manau, kad mano mirtis bus skausminga ir ganėtinai lėta, todėl, kad mano vožtuvai užsidarys ir nebeatsidarys, kraujas neprebėgs pro širdį ir širdis sustos, bet tai bus po milžiniško skausmo, kai negalėsiu nei įkvėpt, nei iškvėpt. Yra galimybė, kad mirsiu neskausmingai, nes kažkas manęs pagailės ir mane nužudys arba mano kūnas susivoks, kad reikia nualpti ir nieko nejausiu.Manau, kad mirtis yra gerai, nes gyventi amžinai būtų beprotiškai siaubinga. gyventi be rupesciu, isipareigojimu butu LABAI LABAI gerai
Mirtis. Mirties nebijau. Netgi jos laukiu su šiokia tokia džiaugsmo ugnele. Žinau, kad ji bus maždaug po 30 metų. Džiaugiuosi, kad neteks patirti senatvės sunkumų. Manau, kad mano mirtis bus skausminga ir ganėtinai lėta, todėl, kad mano vožtuvai užsidarys ir nebeatsidarys, kraujas neprebėgs pro širdį ir širdis sustos, bet tai bus po milžiniško skausmo, kai negalėsiu nei įkvėpt, nei iškvėpt. Yra galimybė, kad mirsiu neskausmingai, nes kažkas manęs pagailės ir mane nužudys arba mano kūnas susivoks, kad reikia nualpti ir nieko nejausiu. Manau, kad mirtis yra gerai, nes gyventi amžinai būtų beprotiškai siaubinga.
Unrestraint rašė:vat vakar galvojau nutrukti gyvenima savavaliskai bet neisdrysaunesuskaiciuojama begalybe kartu esu taip galvojus.. nu ir kas? praeina sunkios dienos ir gyveni toliau... beje, shian drauge pasake, kad sapnavo, jog as miriau.. taip malonu pasidare, kad kazkas pildo mano mintis, nors sapnuose.. che che..
T_y_L_a rašė:Mirtis yra kaip lietinga diena. Ir yra ji tam, kad giedras dienas matytume aiškiau, ir vis iš naujo, Mirtis nėra pradžia, nėra kitas kelias, nėra geresnė vieta. Nes mirties nėra. Kol esame gyvi, jos nėra, kai būsime mirę, jos nejausime. Mirtis yra didžiausias vaizduotės vaisius.Mirtimi prisidengia karstų gamintojai, tie kurie sukelia karus. Mes patys. 30 lazdų

















