Kas po šio gyvenimo ?
120atsakymų·pradėta
120 atsakymų
ep rašė:po zmogaus mirties, atomai is kuriu sudaryta zmogaus siela, keliauja (o cia tu turetum pabagt, nes nezinau kas toliau )...atomai keliauja į visas keturias puses(vandens, ugnies, oro ir žemės) ir po kažkiek laiko patampa dalimi naujo organizmo. : D Ir štai tokia filosofija vadovavosi žmogus gyvenęs 422-347 pr. m. e.. Atleidžiu.
green_moon rašė:Atomai ten keliauja, atomai. : DPaskaičiau truputi apie Plato, apie tuos jo atomus ir idėjų pasaulius, tai ir šneku čia dabar kas ant liežuvio. : D Žinoma lengviau yra tikėti, kad mes mirštam ir toliau nieko, apart irimo proceso, ten su mumis nevyksta. Sakykim. nesutinku, manau lengviau tuo yra tiket, ko mes norime tiket atomai... kaip nuostabu, gal kas planuoja israst nauja chemini elementa? kaip jus ji pavadintume ......... (cia palikau vietos jusu fantazijai ) nu jo ideju pasaulis, man sunku ginciotis siaip tai as neturiu jokiu tikslu ka nors atkreip i savo 'tikejima', jeigu ka as priimsiu tavo nuomone po zmogaus mirties, atomai is kuriu sudaryta zmogaus siela, keliauja (o cia tu turetum pabagt, nes nezinau kas toliau )
ep rašė:na ne faktasyra juk fizikiniai ir cheminiai desniai, moksliniai desniai. jeigu tu galvoji, kad sitam pasaulij dar galioja Dievo desniai, tai aisku prasom. as tai tokiu nelabai pripazistu, tai man atrodo paprasciau. kazkur skaiciau, kas viksta, kokios reakcijos po to kai zmogus mirsta, tai zodziu tame visame nera kazko mistisko ir paslaptingo. as aisku nesu pries tavo versijai, kad kazkas (ir sitoj vietoj neaisku kaip tu sakai ar tai yra materialus ar nematerialus dalykas?) is to negyvo kuno keliauja toliau (nezinau is kokios pasakos tu ka istrauki), teisiog man ta galimybe atrodo neitiketina. Atomai ten keliauja, atomai. : D Paskaičiau truputi apie Plato, apie tuos jo atomus ir idėjų pasaulius, tai ir šneku čia dabar kas ant liežuvio. : D Žinoma lengviau yra tikėti, kad mes mirštam ir toliau nieko, apart irimo proceso, ten su mumis nevyksta. Sakykim.
green_moon rašė:ep rašė: green_moon rašė: Teigti nieko neteigiu. Vis vien, kaip ten yra(arba nėra) ,žmogus, sužinosi tik miręs. Oonu kodel tik mirus? man tarkim, kaip protingam zmogui ir taip aisku, kad ikisus ranka i verdancia vandeni skaudes (ir man cia aisku be bandimu, nenoriu to patikrinti ant praktikos), tai klausimas kodel as turiu galvoti kad po to kai mirsiu as gyvensiu toliau? aisku tai labai patraukli ideja, kad musu siela yra amzina, bet imho siek tiek naivu situo tiket mano galva tai visiškai skirtingi dalykai. Apie tai, kad skauda(etc.) padarius vieną ar kitą dalyką sužinai patyręs tą skausmą, išgirdęs iš kažko(sakykim, tėvų), perskaitęs ar pamatęs. (nes nu nesakyk, kad taip iš oro sužinojai, kad įkišus ranką į karštą vandenį tau ją skaudą.? ;o) Visai kas kita yra tie, sakykim, neapčiuopiami dalykai: kaipo siela, dievai, pomirtiniai gyvenimai ir t.t. Apie šituos galima prisiskaityti ir prisiklausyti iki valios, bet kiek tose pasakose tiesos tai vistiek gi nesužinosi. Kol vaikštai gyvas... ;o na ne faktas yra juk fizikiniai ir cheminiai desniai, moksliniai desniai. jeigu tu galvoji, kad sitam pasaulij dar galioja Dievo desniai, tai aisku prasom. as tai tokiu nelabai pripazistu, tai man atrodo paprasciau. kazkur skaiciau, kas viksta, kokios reakcijos po to kai zmogus mirsta, tai zodziu tame visame nera kazko mistisko ir paslaptingo. as aisku nesu pries tavo versijai, kad kazkas (ir sitoj vietoj neaisku kaip tu sakai ar tai yra materialus ar nematerialus dalykas?) is to negyvo kuno keliauja toliau (nezinau is kokios pasakos tu ka istrauki), teisiog man ta galimybe atrodo neitiketina.
ep rašė:green_moon rašė: Teigti nieko neteigiu. Vis vien, kaip ten yra(arba nėra) ,žmogus, sužinosi tik miręs. Oonu kodel tik mirus? man tarkim, kaip protingam zmogui ir taip aisku, kad ikisus ranka i verdancia vandeni skaudes (ir man cia aisku be bandimu, nenoriu to patikrinti ant praktikos), tai klausimas kodel as turiu galvoti kad po to kai mirsiu as gyvensiu toliau? aisku tai labai patraukli ideja, kad musu siela yra amzina, bet imho siek tiek naivu situo tiket mano galva tai visiškai skirtingi dalykai. Apie tai, kad skauda(etc.) padarius vieną ar kitą dalyką sužinai patyręs tą skausmą, išgirdęs iš kažko(sakykim, tėvų), perskaitęs ar pamatęs. (nes nu nesakyk, kad taip iš oro sužinojai, kad įkišus ranką į karštą vandenį tau ją skaudą.? ;o) Visai kas kita yra tie, sakykim, neapčiuopiami dalykai: kaipo siela, dievai, pomirtiniai gyvenimai ir t.t. Apie šituos galima prisiskaityti ir prisiklausyti iki valios, bet kiek tose pasakose tiesos tai vistiek gi nesužinosi. Kol vaikštai gyvas... ;o
green_moon rašė:Teigti nieko neteigiu. Vis vien, kaip ten yra(arba nėra) ,žmogus, sužinosi tik miręs. Oonu kodel tik mirus? man tarkim, kaip protingam zmogui ir taip aisku, kad ikisus ranka i verdancia vandeni skaudes (ir man cia aisku be bandimu, nenoriu to patikrinti ant praktikos), tai klausimas kodel as turiu galvoti kad po to kai mirsiu as gyvensiu toliau? aisku tai labai patraukli ideja, kad musu siela yra amzina, bet imho siek tiek naivu situo tiket
ep rašė:o tu negalvoji, kad pagal savo apibrezima siela yra nemateriali? ('iš daugybės mažų dalelių' nebent gali atsirasti maisto kirminams)Nu tipo iš atomų. : D Šitas Plato sakė, kad vienintelė siela yra nemirtinga ir, negana to, kad ji egzistavo dar prieš gimstant žmogui, kuriame ta siela 'apsigyvena'. Teigti nieko neteigiu. Vis vien, kaip ten yra(arba nėra) ,žmogus, sužinosi tik miręs. Oo
green_moon rašė:ep rašė: po sito gyvenimo nieko nebus. musu siela yra mirtinga, t.y. kai zmogus mirsta po jo nieko neleka, t.y. reike suprast niekas nekur toliau nekeliauja.kažkuris filosofas manė, kad siela sudaryta iš daugybės mažų dalelių, ir kai žmogus miršta tos dalelės 'išsilaksto' ir patampa kažkokio naujo dalyko dalimi. : D Neva siela yra nemirtinga. Kas ten žino. nu jo o dar pries tai egipteciai dedavo i karsta ivairius daiktus, kurie turetu buti reikalingi pomirtiniam gyvenime... o tu negalvoji, kad pagal savo apibrezima siela yra nemateriali? ('iš daugybės mažų dalelių' nebent gali atsirasti maisto kirminams)
ep rašė:po sito gyvenimo nieko nebus. musu siela yra mirtinga, t.y. kai zmogus mirsta po jo nieko neleka, t.y. reike suprast niekas nekur toliau nekeliauja.kažkuris filosofas manė, kad siela sudaryta iš daugybės mažų dalelių, ir kai žmogus miršta tos dalelės 'išsilaksto' ir patampa kažkokio naujo dalyko dalimi. : D Neva siela yra nemirtinga. Kas ten žino.- Lketurkampas_nulis rašė:Liamaz rašė: keturkampis nulis > kaip tu pamatysi, jei busi mires Kai aš būsiu mir us ir bus matyt - yra pomirtinis pasaulis ar nėra. Tiksliau, jei jo nėra nieko ir nepamatysiu. Geležinė jogika.tai vat, as to ir klausiu, is kur zinai, kad mires zmogus kazka matys? cia paprasciausiai su logika prasilenkia as kalbu apie kuna, o ne apie siela. Jei kunas nematys, o siela matys "nerealybe" - ta iyra du skirtingi dalykai.
Nu jei taip jau baisu, tai tapk vienu iš tų pabaigos ir to, kad visi užmirš, bijančių žmonių - pradėk kiek įmanoma labiau įprasmint savo būtį. O man dėl to visai smegenai nekaista - esu tai esu, numirsiu tai numirsiu. Kaip Remarkas savo romaną pavadino labai teisingai - laikas gyventi, laikas mirti. Nebent tokią baimę galėčiau pasistengus pajusti dėl kitų žmonių, o ne savęs - atrodo, vieną akimirką su žmogum kalbi, juokies, o vėliau žiū - nebegyvas. Nebent taip... Jei sulauksiu senatvės, tai man tokie dalykai išvis neberūpės...- Isutinku, kad jokio skirtumo po mirties, bet dabar, dar esant gyvo proto, sunku suvokti, kad desimtis metu gyveni, mokaisi, kalbi ir esi klausomas, o staiga dingsti ir tai- pabaiga. Na tiksliau gal ne kiek sunku suvokt, kiek baisu suvokt.
IstillmissU rašė:Labai noretusi tiketi, kad nevirsim dulkemis sesios pedos po zeme O koks tau bus skirtumas po mirties, jomajo? Juk nieko neprisiminsi vistiek [tą įrodo tas faktas, jog jei ir yra kažkokie pomirtiniai pasauliai ir keli gyvenimai, tai tu nieko, būdama čia ir dabar, neatsimeni]...Po mirties - pūvantis karstas ir kirminiukai. Man to pilnai užteks.
















