Keiksmažodžiai. Kodėl jūs keikiatės?
283atsakymai·pradėta
283 atsakymai
Nesikeikiu, neturiu tokio įpročio. Nors dabar labai kraupu klausytis, kai darželinukai tokių žodelių pavaro... Čia suagusiųjų įtaka, girdi tėvus besikeikiančius, vėliau draugus ir patys pradeda mėgdžioti kitus. Man keiksmažodžiai yra bjauru. Su žmogum, kurios kas antras žodis - keiksmažodis, net kalbėtis nėra malonu- Pna stengiuos nesikeikt (ypac prie tevu ir prie mokytoju )... dabar jau beveik ir neikeikiu, na nebent ishskirtinemis aplinkybemis...
- Dlabai stengiuosi,nesikeikti,et kai jau pradedu,tai nesustoju....čia reikia šiaip būt geram kadrui,kad mane taip sunervin,bet pasitaiko
dabar visokius keiskmazodziais pakeiciau zodziais "velnias, jezau marija, dieve sventas, atleisk dieve man mano nuodemes" ir t.t. kazkaip geriau nei rusiskki keiksmazodziai, nors pagal 10 Dievo isakymu ir tokie zodziai yra nuodemes. na dar lietuviski "rupusmiltai, ruksmiezys, zabaltys," ir panasiai.- Icia jau beveik mano liga keikiuos kai nerealu kazkas, keikiuos, kai nesiseka, keikiuos kai susizaviu, keikiuos kai nusiviliu... Ech... baisu...
Kaip vienas šeimos žmogus įsitikinęs, keikiuosi norėdama "pasirodyti". Na, žinot, kai iškrenta sumuštinis ryte iš rankų, arba išsitėškiu ant kažkodėl slidžių koridoriaus grindų, keikiuosi net tada, kai nėra kam, be manęs, išgirsti. Žodžiu, keiksmažodžiai yra labai geras dalykas. Išryškina neigiamas emocijas. Ypač rusiški keiksmažodžiai, jie labai ekspresyvūs. Vienas žodis iš mano leksikono, įtariu, niekada nedings, bet tiek jau to. Aš šiaip bendraudama su žmonėmis nesikeikiu. Nebent susinervinčiau. O su mano psichika šiek tiek prastai, aaa... kartais pasitaiko.


















![SEM[in-the-hell]](/api/img?url=https%3A%2F%2Ftyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co%2Fstorage%2Fv1%2Fobject%2Fpublic%2Fcovers%2Frehost%2Fprofiles%2Fm-mukd2tr515eor.webp&w=96&q=82)





