Kokia geriausia knyga, kurią buvai skaitęs
88atsakymai·pradėta
88 atsakymai
Labai juokinga ir idomu buvo skaityti - George Bataille - Akies Istorija. Po visokiu tu marazmu 10-12 kl lit kurso tai buvo kazkas tokio tikrai naujo, o juokas eme del to kad anksciau nieko tokio neteko skaityti. Manau jei kada skaitysite, tai si knyga ant stalo nesimetys, nes bus geda jei kas ras :)
Viskas, kas parašyta Kurto Voneguto. Žanas Luji Kiurtisas - Mąstanti nendrė (vidurio amžiaus vyro chrestomatija) Stanislovas Lemas - Grįžus iš žvaidždžių ir Soliaris (skaičiau gal po 5 kartus) Alfred Bester - The Demolished Man (skaičiau rusiškai ir originalą - puota pilkosioms ląstelėms) Jan Potocki - Rankraštis rastas Saragosoje Lietuvių? - gal Salomėja Nėris ir Sigitas Parulskis.
Literatūrine prasme viena stipriausių galėčiau pavadinti Salman Rushdie "Vidurnakčio vaikai" (bent jau iš paskutiniais metais skaitytų). O pačių mėgstamiausių ir palikusių giliausią įspūdį TOP5 būtų toks : Arundhati Roy "Mažmožių dievas" Peter Hoeg " Tylioji mergaitė" Garriel Garcia Marquez "Apie meilę ir kitus demonus" Kobo Abe "Moteris smėlynuose" Umberto Eco "Rožės vardas" Beje, kadangi čia muzikinis forumas, tai pasisakysiu į temą , kad antroji ("Tylioji mergaitė") be galo muzikali knyga. Iš lietuvių autorių labiausiai patikusi knyga - V. Mykolaičio-Putino "Altorių šešėlyje" .
Karas ir taika - vienareikšmiškai (Ana Karenina irgi nieko, bet labai trūko šiek tiek nuėjimo nuo dramų prie karo lauko :)). Šiaip jei galėčiau atsukti laiką atgal nebeskaityčiau Tolstojaus (kol kas). Iki jo atrodo vis atrasdavau kažką geriau ir geriau, Hemingvėjus, Dostojevski, Remarkas (kurio kiekviena perskaityta knyga atroldė geresnė už praeitą), o dabar viskas.... jausmas lyg pasiekiau auksčiausią tašką ir daugiau gyvenime nieko neperskaitysiu, kas pranoktų tai, ką jau skaičiau ;o net nebesinori skaityti...
Labai daug knygų gerų, bet išskirsiu Haruki Murakami "Norvegų giria" , to paties rašytojo "Mylimoji Sputn ik" ir Vesna Krmpotič "Triakytė iš Šviesos planetos" . Pastąrąją laikau antrąja Biblija (be tikrosios Biblijos). Ją skaičiau tūkstantį kartų. Visada turėjau su savim. Visada rasdavau sau ką nors tinkamo. Neseniai nusprendžiau padovanoti ją draugui...atsisveikinimo proga. Nenoriu išnykti, kaip jis išnyko...net nežinia dėl ko... Sorry, pasinėriau į kitus dalykus.- AHm... Nu niekaip negaliu išskirti vienos, geriausios, perskaitytos knygos. Iš karto į galva bent tuzinas pavadinimų ateina. Ir visos jos buvo geriausios vienu ar kitu gyvenimo momentu. Bet... Yra viena tokia knyga - gal ir ne geriausia, bet man ji tinka visada. Tai - ,,Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai". Visados turiują prie savęs - jei važiuoju į didesnę kelionę, pasiimu su savimi, o šiaip ji visada guli padėta ant staliuko prie mano lovos. Tai - stebuklinga knyga - jos nereikia skaityti visos. Tiesą sakant, nuo pradžios iki galo aš ją skaičiau tik vieną kartą. O šiaip ją perskaitęs esu gal trisdešimt kartų. Tiesiog bet kada, kai man būna bloga nuotaika, liūdna ar šiaip sunku, aš atsiverčiu šią knygą, nesvarbu kurią vieta, tiesiog atsitiktinį puslapį ir jau porą puslapių perskaitęs aš kikenu ir vėl būnu linksmas. Humoro Biblija, ne kitaip.
Keblus klausymas... Mėgstamiausia neabejotinai būtų "Haris Poteris", nes visą mano vaikystę nušvietė ir nuspalvino, bet geriausia... "Paskutinė Beko vasara", "Norvegų giria", "Veronika ryžtasi mirti", "Žiedų Valdovas", S. Kingo knygos, visos turi kažką, bet visoms ir kažkiek trūksta iki geriausios...
Dar niekada nebuvo taip sunku ką nors išsirinkti Išvardinčiau visą 100, bet kas iš to? Greičiau jis taptų niekada neperskaitytų komentarų topo lyderiu Knyga, kuri išties pakeitė visą mąstymą apie rašytojų galimybes buvo Škėmos "Balta drobulė" Būtų nesąžininga nepaminėti per pastarąjį mėnesį perskaitytų absurdo literatūros šedevrų: Kafkos "Metamorfozės" ir "Proceso", taip pat žavių Kamiu sampratų "Svetime" ir "Mare". Gal dar paminėtini kūriniai "Dievų miškas" "Senis ir jūra" O visų didžiausia ispanų literatūros klasika "Geltonas lietus" taip mane buvo paveikusi, jog 10 klasės lietuvių kalbos egzaminas buvo ja persmilkęs iki pat šaknų Rašinys - šios knygos recencija, o kalbėjimas - knygos ir autoriaus svarba man.- YNeriaus Peciuros knygos "As ir atsuktuvas", "Vilniaus kiberpoema". Nerealios knygos. Ten istorija apie panku gyvenima- laisvalaiki, darba, problemas ir pan. Skaiciau jas ne viena karta
Perdaug pasauly gerų knygų, kad vieną išrinkt galėčiau. Juolab, kaip galima palygint kad ir Tolkino "Žiedų valdovą" su Sruogos "Dievų mišku"? Murakamio "Avies medžioklę" su Konan Doilio "Užrašais apie Šerloką Holmsą"? Tolstojaus "Karas ir taika" su Strugackių "Pikniku šalikelėje" ? Dostojevskio "Idiotą" su Asimovo "Fondu"? Nėra vienos geriausios knygos ir būt negali, kiekviena turi savo dvasią. Juolab, kad ir ir su nauja patirtimi žiūrime į kiekvieną jau perskaitytą knygą. Paprasčiausiai nereikia užsiskleist viename stiliuje ir nebijot ieškot. Ir visgi vaikystės mėgiamiausia buvo Marko Tveno Tomo Sojerio nuotykiai ir Hekelberio Fino nuotykiai. O dabar... perdaug jau perskaityta Blemba, kokių banalybių prirašiau.

















