Kokią knygą šiuo metu skaitote?
1 156atsakymai·pradėta
1 156 atsakymai
Tai, jog "Mobi Dikas" yra pasaulinio lygio ir vertės kūrinys, yra nenuginčijamas faktas. Pati knyga yra iš pasaulio klasikinės bibliotekos kolekcijos ir sutinku, jog tai kažkoks savotiškas šedevras. Tiesiog pasakiau, kad knyga (su savo visu siužetu, įmantriais išvedžiojimais į kitas temas, savo palyginimais, sugretinimais ir t.t) nėra kiekvienam žmogui lengvai įkandama. Pati skaitydama kai kuriais momentais nuobodžiavau, nes tiesiog pasidarė ne taip įdomu ir netgi sausoka, bet gal tik dėl to, jog nebuvau tada rimtai nusiteikus priimti visą tą informaciją. Pastebėjau, kad ten beprotiškai daug paaiškinimų, kurių net nesužiūrėjau visų iki šiol.
Pataikei į visus tris punktus, bet yra tam tikri koloritai - kai kuriose knygose labiau pasijaučia politinės santvarkos įtaka, kitose religijos ar filosofijos klausimai, trečiose banginiai ir kiti žvėreliai. Kiekvienoje knygoje yra visokio velnio, galbūt ne tiek, kiek yra, o tiek, kiek žmogus, skaitytojas tą sugeba įžvelgti. O žmogaus proto galia mums leidžia įžvelgti būtų ir nebūtų dalykų. O būtent man labiau reikia tokio kūrinio, kuriame stipriai pasijustų ta religija, politika ir filosofija. Na, bet savo akivaizdžiai aiškios pozicijos dėl dalykų, kurie man priimtini ir aktualūs, o kurie ne, nepiršiu toliau, nes tavo nuomonę aš supratau ir tu supratai manąją ir nėra reikalo kartoti tuos pačius dalykus kiekviename komentare.
Taip, tas pats Murti-Bingas. Bet „Mobis dikas“, kaip bebūtų, nėra jauniesiems zoologams skirtas vadovėlis „apie banginį“. Ateičiai.;) Pradedant individo obsesyvia drama ir savo ribotumo suvokimu, net religijos klausimu, baigiant tuo, kad kiekvienas kūrinys yra savo laikotarpio politinės santvarkos/sociokultūrinės situacijos atspindys. Neįvertini slenksčių. Ok ok, protingas vaikas, viskas su laiku.
Apie šią knygą užsiminė Milošas "Pavergtame prote", kurį kaip tik skaitau, ir jau tai mane sudomino. Tavo komentaras susidomėjimą padvigubino. Verčiau "Nepasisotinimą" perskaitysiu nei "Mobį Diką", vien dėl tos tematikos, nes aš mėgstu knygas apie politinę santvarką, kaip ir mėgstu knygas apie religiją bei filosofinio pobūdžio skaitalus. Banginiai kol kas man yra antrinė rūšis, nepaisant, kokia literatūros klasika tai bebūtų.
Nu kamon , vaikai. „Mobis dikas“, kaip bebūtų, yra XIX a. amerikiečių literatūros klasika, viena iš tų knygų, kurių, sakyčiau, elementariai gėda nežinoti ir būti neperskaičiusiam. Neabejoju, kad ji netaps nei jūsų gyvenimo kūriniu, anei, realu, padės besikankinant nūdienėse egzistencialistinėse duobėse. Bet knyga cituojama, perfrazuojama, ir ne vien literatūroje (kur jau vien kultinis pirmasis sakinys) — be tokių jungiamųjų grandžių sudėtinga sekti ir suvokti kultūrinę tradiciją, jos tęstinumą/kaitą Skaitau Stanislaw Ignacy Witkiewicz „Insatiability“ . Gana „intensyvus“ stilius, vietomis truputį sunku stumtis į priekį. Neabejoju, kad kaltas čia ir vertimas, bet originalo kalba kol kas skaityti neapsiimsiu. Tuos, kuriems įdomūs pavergti protai, dvigubos moralės etosas, totalitariniai režimai (ypač Vidurio ir Rytų Europos regiono specifika), manau, turėtų „užkabinti“. Ir orveliškos utopijos/distopijos etapą išgyvenusius, ir šiaip lenkų tarpukario literatūros mėgėjus.
Ir aš šiaip nerekomenduočiau jo įtraukti į must read sąrašą, nes jis toli gražu nėra toks, kad kiekvienas žmogus per savo gyvenimą privalėtų perskaityti, tačiau tiems, kas domisi banginiais ir jų visokiomis klasifikacijomis bei sandaromis, tiems patarčiau paskaityt. Ir ten ne vien apie banginius rašo, o apie daugybę įdomių dalykų, iš ko matosi, koks autorius buvo protingas ir apsiskaitęs, tik deja, savo metu jis liko neįvertintas, nors ir šiomis dienomis nelabai vertinamas...
Neseniai, užbaigus E. M. Remarko knygą "Trys draugai", kurią rekomendavo ne vienas žmogus, prisėdau prie kitokio tipo knygos, kurią norėjau perskaityti jau seniai, tik vis nerasdavau tam progos ir laiko. Ateistai ir kitokio tipo netikintys, sukluskite (nors, patariu ją skaityti visiems, ne tik ateistams). Iš pažįstamų, kurie ją skaitė, supratau, kad lietuviškasis variantas nėra prastesnis už angliškąjį. Nors jei yra galimybė, visada geriau skaityti originalą, savaime aišku (o tam reikia puikių anglų kalbos žinių, jau vien lietuviški terminai yra gana sudėtingi, ne visiems suprantami). Richard Dawkins'o "The God Delusion". Lietuviškai - "Dievo iliuzija" (nors, beje, pats žodis 'delusion' reiškia labai įkyrią iliuziją, Google vertėjas šito pripažinti nenori ir verčia tiesiog 'iliuzija'). Dar nė neįpusėjau, bet jau galiu pasakyti - nuostabu.













