Paskutinė gyvenimo diena
45atsakymai·pradėta
45 atsakymai
bona_sforca rašė:Paskutinę savo gyvenimo dieną (atleiskit, jei vulgariai išsireikšiu), tenorėčiau tik iš visos širdies su kuom nors pasidulkint, nes mano manymu tądien aš daugiau nieko ir nebespėčiau.Primine viena scena is filmo Dogma, kai pries tariama pasaulio pabaiga Dzejus ( Tylenio Bobo draugelis ) pradejo mautis kelnes ir norejo -pasidulkinti- su "paskutine" moterim ... ... gal pasileisciau koki Johny Cash - Hurt, ar ka nors panasaus ir kaip Brisius, varyciau i miska. Is tiko - nzn.- BPaskutinę savo gyvenimo dieną (atleiskit, jei vulgariai išsireikšiu), tenorėčiau tik iš visos širdies su kuom nors pasidulkint, nes mano manymu tądien aš daugiau nieko ir nebespėčiau.
- IBlueDream rašė:visu pirma tai uzsirasyciau y visokiu donoru sarasus..aukociau ka nors kad dar kiti turetu vilty gyvent.Nežinau kodėl, bet nesinori man tikėt. O aš manau, kad galima dabar čia svajot, kurt, mąstyt, ką veikčiau ir pan., o iš tikro gal pulčiau į neviltį ir tas laikas praeitų pasislėpus kokiam kampe, įsikniaubus į šlapią nuo ašarų pagalvę.
- Iišbandyčiau, išragaučiau viską, ko neteko ragaut. Tiesiog daryčiau tai, kas buvo suplanuota ateičiai ir neskubama daryt. klausyčiausi savo muzikos ir eičiau gatvės viduriu. paskambionciau JAM ir eilinį kartą pasakyčiau, koks jis man svarbus. Parašyčiau laiškus toli gyvenantiems žmonėms.. Užsikabinčiau kokią lentą ant nugaros: "Mylėkit mane kol nevėlu" ir eičiau namo o šiaip, kaip sakoma: "Nori prajuokinti DIevą? pasakyk jam apie rytojaus planus..". Taip kad ..
Kol kas apie šitai negalvojau. Iš vis negalvoju, "jei žinočiau, kada aš mirsiu". Visa tai ir lieka tik jei . Ateis man kada nors skirtas laikas. Na, o atsakant į klausimą tai nežinau ką daryčiau, ko gero, tai ko gyvenime niekada neesu dariusi. Norėčiau ką nors išbandyti ir naujo patirti. O gal ir daryčiau ką dariusi, ir bandyčiau taikytis su tuo, jei jau taip lemta.
Kogero prieš mėnesį būčiau visai ką kitą sakius... Aišku, nieko stebėtino ir keisto. Jei sužinočiau, jog rytoj mirsiu, [labai priklausytų nuo paros meto, kada sužinočiau] tai tikrai žinau, jog nuvažiuočiau pas brangiausią žmogų, nuvežčiau išankstinę dovaną, pamatyčiau jo akis ir tęsčiau kelionę toliau. Tada susitikčiau dar su vienu žmogumi ir pasakyčiau, jog jis yra tikriausias draugas, kokį teko sutikti iki šiol ir išgerčiau su juo tirštų slyvų sulčių. Tada dar užsukčiau pas vieną brangų žmogų, grąžinčiau jam knygas, kurias iš jo pasiskolinau, stipriai apsikabinčiau ir įbrukčiau į rankas bilietus. Tada grįžčiau namo, pasikviesčiau vieną žmogų kartu pasivaikščioti. Jį irgi smarkiai apkabinčiau.Tada, grįžus namo, pasėdėčiau su mama ir pažiūrėčiau tv, dar parašyčiau tėčiui, jog jo pasiilgau. O vėlai vakare galiausiai parašyčiau laiškelį... Mirties tikrai nesistengčiau išvengti, nes jei jau būtų apskręsta, jog mirsiu ryt, tai ir mirčiau. Įvykių buvo ir ne vienas. Baisių ir kvailų, žudančių ir iki galo nepribaigiančių... Bet jie noro gyvent nepadidino.
Na, jei sužinočiau, manau, mąstyčiau viūstiek kitaip nei dabar galvodamas "Ką daryčiau". Turbūt vienintelis dalykas, kurį išties padaryčiau - kažką, kas parodytų kaip aš myliu savo artimus žmones. Na, jų nedaug, vos keli, tačiau. Buvo keletas tokių įvykių. Po jų supranti, kaip brangini gyvenimą ir dar kartą įsisąmonini, jog nieku gyvu pats negalėtum pasitraukti "ten". Nes tai beprotiška ir kvaila.- AManau paskutine savo gyvenimo diena padaryciau viska del ko kartais abejoju...
Hm... niekad apie tai negalvojau... tikriausiai parasyciau laiska tevams del laidotuviu ir draugams kaip jie turetu elgtis ir daryti ju metu, jokiu budu neliudeti, o tiesog gerdami asimintu tai kas buvo geriausia, nors jiems jau ta esu sakes, bet zinoma pakartociau. Su artimiausiais sau zmonemis pasikalbeciau atvirai ir atsisveikinciau, tevams isklociau visa tiesa ka galvoju apie juos ir paprasyciau paskutiniu pinigu svajonei tiksliau kelionei toli, nuskrides TEN, atsisesciau ant juros kranto, rukyciau paskutine cigaerete ir stebeciau paskutini saulelydi, turbut taip. Buciau laimingas manau.
as tai ta diena praleisciau savaip... pirmiausia jei mieste pamatyciau kokia bobute su kailiniais - atskaityciau jai morala ir nuemus kailinius juos ismesciau. po to eiciau gatve ir kiekvienam is eiles linkeciau labos dienos.... bendrauciau su savo seima, draugais.... ir daryciau dar begale dalyku, kuriuos troskau padaryt... po to nusipirkciau bilieta i Paryziu, ten pasikelciau i antra Eifelio boksto auksta, o nuo ten pajusciau skrydzio laisve iki betoninio saligatvio.... ech... in my dreams...... ;]
padaryčiau sąrašą tų brangiausių dalykų, kuriuos pasiimčiau į negyvenamą salą, apsistatyčiau save jais, pasigėrėčiau. po to pasikviesčiau geriausius man žmones ir jiems viską parodyčiau, tada padovanočiau. pasidaryčiau super gerą šukuoseną, pasiruoščiau gražius drabužius, juos susitvarkyčiau, išsilyginčiau. paprašyčiau draugų, kad padarytų manęs gulinčio foto. tada peržiūrėčiau nuotraukas, paprašyčiau, kad man pasakotų ką nors linksmo ir duotų pašokti skambant linksmai mano mėgstamai muzikai. nupieščiau ką nors, įrašyčiau savo kokią nors kalbą apie gyvenimą. na nebent kažkokiais vaistais. daugiau lyg ir pasirinkimo nėra ;] "Dievas mane saugo" ar kažką panašaus- Xdieve kaip graziai kaj kas parase.. pabandysiu ir as parasyt, nors niekad negalvojau ap tai.. jei suprasciau is ryto, gera valanda nervinciausi. tada isgerciau ko nors, kad nurimciau. paserciau savo papuga, nes kiti ja gali pamirst. palaistyciau kaktusus. parasyciau laiskus keletui zmoniu, ir i voka ideciau daikta, koks is maniskiu jiems labai patiko. nepagaileciau koju ir ideciau kiekviena voka i jam tinkancia pasto dezute. aplankyciau kelis zmones, kurie mano laisku neskaitytu, ir pasakyciau tai, del ko sikart nerausciau. grizusi namo sudeciau savo daiktus tvarkingai, sudeginciau dienorascius. tada apsirengciau graziausiais drabuziais ir iseiciau i miesta. iskresciau ka nors, del ko mane ta diena parodytu per tv. suimtu, parodyciau piranijos sypsena ir kandziocious. mirciau kaleimo kameroj. visai miela
Jei suzinociau kad iki gyvenimo pabaigos man liktu ziauria nedaug, tikriausiai pirma pradeciau isteriskai juoktis (is baimes), pradeciau gerai apmastinet apie mamos pasakojimus apie religija ir visa tai uzsibaigtu mintim ar pateksiu i pragara ar roju. Tada tikriausiai nuspresciau padaryt viska ko nesugebejau ar per daug gedijausi padaryt kol gyvenau, bet pries tai susirasciau koki drauga/-e ar shape bet ka kas galetu visa mano ta diena nufilmuot. Tikriausiai bandyciau surinkt visus pazystamus, draugus ir panasiai ir pasakyt jiems viska viska kas dedasi mano galvoje, ka norejau jiems pasakyti anksciau,issakyciau savo svajones, atsiprasyciau absoliuciai del visko ka esu padariusi ne taip. Ta paskutiniaja diena bandyciau juoktis kuo daugiau, i absoliuciai nieka nekreipciau demesio , daryciau viska kas tik uzplaukia. Galop ta irasa palikciau savo artimiesiems, kaip nuostabiausia diena mano gyvenime.
ka darytumet jeigu suzinotumet, kad rytoj mirsit? Dar neteko girdeti tokios diagnozes, kad tyr mirsiu, todel nieko negaliu pasakyti ka daryciau, kaip jausciaus... ar yra teke kada nors po kokio nors ivykio pagalvoti, kad tik laiming atsitktinumo deka likot gyvi? Yra. Tuomet galvojau, kad man labai pasiseke...Likui gyva...- Ukodėl nepasako? nes ne visuomet sugeba.. kodėl aš nepasakau? nežinau kaip. SweetGirl rašė: >>uzkasta_negyva: o kas tau neleidzia atsiprasyti mamos tiesiog siandien? kodel niekas nepasako draugams ir artimiesiems kaip juos myli kiekviena diena?
- SNa net nežinau, nei kaip reaguočiau, nei ką dayčiau. Manau, kad daryčiau tokius dalykus, kokių sau niekada neleidau daryt. Ir ko gero savo laiką praleisčiau su labai man artimais žmonėmis, kuriuos be galo myliu. Jei tai būtų likimas ir aš kaip nors sužinočiau jog mirsiu, manau jokie mėginimai to išvengti nepadės.










![SEM[in-the-hell]](/api/img?url=https%3A%2F%2Ftyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co%2Fstorage%2Fv1%2Fobject%2Fpublic%2Fcovers%2Frehost%2Fprofiles%2Fm-mukd2tr515eor.webp&w=96&q=82)





