Paskutinė perskaityta knyga
960atsakymų·pradėta
960 atsakymų
- PMartek Oramus "Miegantys nugalėtojai" Ne Lemas, tačiau šarmo visgi turi. Nežinau ar Oramusas tikrai tokį keistą stilių rinkosi, ar vertėja chaltūrino, tačiau skaitant patartina nepraleisti nei vienos eilutės, o tai gali pasijusti, kad skaitai pseudo/techno/psichologinį vadovėlį. O šiaip tai tikrai gera, truputį "mindfuck" stiliaus, lenkiška fantastika.
- DColleen McCullough "Erškėčių paukščiai". 1977 m. pasirodęs romanas sulaukė stulbinamos sėkmės. Leidimo minkštais viršeliais teisės buvo parduotos už tada rekordinę 1,9 milijono JAV dolerių sumą. Egzotiškame Australijos fone pasakojamas trijų šeimos kartų epas, kurio centre – uždrausta jaunos merginos ir katalikų kunigo meilė. Romanas sužavėjo skaitytojus, tapo tarptautiniu bestseleriu, buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų, pagal jį sukurtas nepaprastai populiarus, dabar jau televizijos klasika tapęs serialas ir miuziklas. Puiki knyga. Nesistebėtina, kodėl sulaukė tokio populiarumo.
Jerome David Salinger ''Rugiuose prie bedugnės''. Hm. Negaliu sakyti patiko ar nepatiko tiesiog knyga labai nesujaudino manęs. Pati pradžia neįtraukė tačiau apsišarvavusi kantrybe perskaičiau. Labiausiai man patiko tai pabaiga kaip jis su sutitinka su seserimi, tai daro ją kitokią nei įprastos paauglių istorijos. Visgi mieliau skaityčiau paauglių maištavimo laikotarpių knygas jei jos būtų panašios kaip ši knyga ar Nick'o McDonell'io ''Dvylika''.
Pražiūrėjau ir lyg dar neminėjau Emilie Bronte "Vėtrų kalnas". Žiauriai sužavėjusi knyga savo charakteriais tamsumu ir visa istorija. Manau, kad dar ilgai neapleis mėgstamiausios knygos vietos. O paskutinė perskaityta tai Angela Carter - Stebūklingų žaislų krautuvėlė Na tikėjausi kažko makabriško, su kalbančiai ir šiurpiais žaislais ir pan, ir beskaitydamas kažkaip likau pasimetęs, nes tikėjausi ne to, bet pabaigoje tai tikrai labai apsidžiaugiau, kad išsirinkau šią knygą. Pati istorija apie žmogų, apsėstą savo manijos ir nieko daugiau nematančio, apie jo manijoje gyvenančius jo artimuosius, jų likimus... Iš tikro net geriau, kad nesitikėjau tokio siužeto, nes gavau tikrai gerą psichologinį ir keik gotišką romaną.- DDead_soul, pagarba už Kareniną. : )) Mano tai Monica Ali "Plytų gatvė". Epopėja apie bangladešiečių emigrantų gyvenimą Londone. Ir apie jų gyvenimą savo tėvynėje. Jaunos autorės romanas sulaukė didžiulio populiarumo ir buvo pristatytas Bookerio apdovanojimui. Pasakojimas nesudėtingas, realistiškas, pasakojama emigrantės Naznyn vardu. Nepaisant to, romane nagrinėjamos visa apimančios, visiems rūpimos problemos: kaip žmogaus likimą paliečia vis spartėjanti globalizacija, kaip keičia jo papročius, būdą, religinius įsitikinimus. Šie klausimai svarstomi, sutelkiant dėmesį į šeimos ir atskiro individo gyvenimą: meilė, neapykanta, kasdieniai rūpesčiai, netektys ir džiaugsmai. Į didžiąsias pasaulio problemas ir katastrofas žvelgiama pagrindinės veikėjos akimis. Knyga kartu ir komiška, ir graudi. Didelis tikro gyvenimo gabalas. Knygos populiarumas yra pateisinamas. Paprastai, gražiai išdėstomi sudėtingi dalykai. Skaitai, ir gyveni su tais veikėjais. Be didelių komentarų vertinčiau ~8.
Tolstojaus 'Ana Karenina'. Koks tobulas buvo 'karas ir taika', tokia tobula ir 'ana karenina', tik paprastesne. Nereikejo kad 15 min begioti prie interneto ir ieskoti kas yra baterija, surdutas ir pan Sakyciau labai gyvenimiska knyga, labai susuka smegenus, del Anos Kareninos minciu db man atrodo kad manes nebemyli o_O na bet cia tiek to... siaip knyga tikrai labai gera, nesunku skaityti, zavi visa ta rusijos aukstuomene, yra vietu apmastymams.... deja knygos pabaiga vertinciau is 10 tik kokiais 4 balais. Tobulas pabaigas raso Remarkas, pasakoja pasakoja, o ant galo kasnors mirsta o cia mire 50psl iki knygos galo ir paskui jau buvo nuobodu ir tolstojus uzsieme visisku 'mind fuckingu' su savo religija o_O Na zodziu, paskaitysit - pamatysit knyga verta demesio, bendrai vertinu 8/10- DJohn Irving "Sidro namų taisyklės". Irvingas yra genijus. Sukuria magnetišką atsmosferą. Neįmanoma nustoti skaityti. Noriu dar jo! Oscar Wilde "Doriano Grėjaus portretas". Ne be reikalo tai - klasika. Patiko labai. Tik finalą galėjo labiau ištęsti kažkaip. Laukiau laukiau [filmą mačiusi buvau, o knygos neskaičiusi], o ten taip minimalistiškai baigėsi.
Ubiką ir aš po laaaabai ilgo laiko iš lentynos išsitraukiau. Gaila, kad taip mažai Dicko kūrinių LT išleista. Tiek "Ubikas" tiek "Ar androidai sapnuoja elektrines avis?" tikri SciFI šedevrai. O paskutinė (ir irgi ne pirmą kart skaityta) knyga - "Trifidų dienos" Wyndham'o. Gaila šio autoriaus daugiau nieko lietuviškai nėra, nors trifidai anaiptol ne vienintele dėmesio verta jo knyga- DPer atostogas: Pabaigta "Ana Karenina" Tolstojaus. Patiko. Išvis, rusų literatūra turi kažką ypatingo. Robin Sharma "Vienuolis, kuris pardavė "Ferrarį". Nu ką žinau Nesąmonė kažkokia. John Irving "Malda už Oveną Minį". Stora knyga, bet labai greitai perskaičiau. Labai labai patiko. Viena geriausių skaitytų apskritai, manau. Gaila buvo pabaigti. Nora Roberts "Kraujo broliai". Poilsinė knygutė. Nu 6/10 duočiau. Trūko jai daug ko. Erlicko "Pavadinimas". Neskaičiau daugiau nieko jo. Ir jeigu visur tas pats per tą patį kaip čia, ir neskaitysiu Per daug beprasmiško politikavimo.
BASE 66 – A story of Fear, Fun and Free-fall by Jevto Dedijer Puiki, trumpa ir tiesi istorija bet BASE sokinejima su parasiutu nuo aukstu objektu, kaip pastatai, antenos, tiltai, klifai, atverianti labai jau nedidele bendruomene pasauliui, tik keliskart virsijancia zmoniu skaiciu iskeleliavusiu i kosmosa.
Amaya rašė:Antuanas de Sent-Egziuperi - Mažasis Princas. Jau šešeri metai kaip aš turiu šią knygą ir jos nesusiruošiau skaityti. Ir kur mano galva buvo pasidėjusi? Apskritai knyga lengvai skaitoma perskaičiau per dieną. Patiko knygos pabaiga tokia netradicinė kaip dauguma vaikų rašytojų parenka '' ir viskas baigėsi, jie gyveno ilgai ir laimingai neturėdami jokių rūpesčių, ar pan.'' nors knyga skirta vaikams iš jos puikiai pasimokyti galėtų ir suaugusieji. Gerumas, meilė, rūpinimasis vienas kitu... pamirštame šiuos (ne)kasdienius dalykus.Philip.K.Dick - Ubikas. Po pirmosios mokslinės fantastikos knygos Mirties Planeta ne tiek daug ir praėjo mėnesių. Skaitydama šią knygą supratau kad fantastiką dievinu. Jau pirmuosiuose puslapiuose pasipila sunkai suprantami žodžiai tokie kaip: psi laukas, diapozonas. Norint suprasti šiuos ir kitus knygoje pateiktus žodžius reikėtų ir tarptautinio žodžių žodyno ir interneto, bet į visus sudėtingus žodžius spjoviau ir leidau fantazijai sukurti savo žodžių reikšmę (nenoriu sėdėti su knyga prie kompiuterio ir atimti savo laiką žiūrėdama žodžių reikšmes). Ubique - išvertus iš lotynų kalbos reiškia visur (visa tiesa APIE PASLAPTINGAJĄ UBIKO SUDĖTĮ rasite beveik knygos gale). ''ubikas yra viena tokiu knygu kuria prisimeni panashiai, kaip kuri nors eksperimenta su illegal drugs... smegenyse viskas sumishe, sunku atsekt visa seka, ar kas buvo tiesa, ar kas fikcija sukurta tavo smegenu... jauchiasi kazhkoks netikrumas ir ish to sekantis slogumo jausmas... vienu zhodzhiu knyga paveikia ne tik inelektualiai, bet ir juslishkai...'' Ir visgi vietoj epilogo romane iki galo taip ir nėra atsakoma į visus klausimus - paliekama spėliot skaitytojui. (Dėl Ubiko labai nesiplėtosiu neturiu dabar knygos su ''Pabaigos Žodžiu'' ,o apie šią knygą labai sunku nusakyti kas rašoma. Juk vis dėl to ji Mokslinė Fantastika). Philip K. Dick apskritai rekomenduociau visiskai SciFI nesidominciam zmogui, totalus "mindfuck", labai stipriai jauciasi narkotiku itaka kuriu kiek zinau autorius tikrai nevenge gaila kad lietuviskai jo knygu tiek mazai isleista - be Ubikas berods tik "Ar androidai sapnuoja elektrines avis" (pagal kuri pastatytas "Bladerunner")














