Paskutinė perskaityta knyga
960atsakymų·pradėta
960 atsakymų
Neseniai skaičiau "Rūgiuose prie bedugnės" tikrai 10 ja skaityti jau per vėlu.. Remarkas "vakarų fronte nieko naujo". Kaip ir dauguma Remarko knygų apie karą. Iš tiesų gal ir įdomi knyga jaunuoliai bandė įrodyti karo beprasmę ir tai kad kariauti yra beviltiška ir nereikalinga, bet manęs kažkodėl ši knyga neįtraukė.
Chuck Palahniuk "Fight club" . Labai patiko viena mano megstamiausiu. "„Kovos klubas“ – taris grimzdimo į dugną pradžiamokslis. Taip pat – puikus vadovėlis pradedantiesiems teroristams ir šiaip psichams." Kazkur radau taip parasyta. Taigi visiems psichams ir teroristams patariu perskaityt sita knyga. Ji Nereali. Ir filmas neblogas
Ernesto Hemingvėjaus - Salos vandenyne. Jau trečia perskaityta jo NUOBODI knyga, ir vis dar niekaip nesuvokiu, kuo jis toks didis rašytojas. Dialoguose tai išvis baisu. Man įdomu būtų pamatyt žmones, kurie šitaip bendrauja. Tai atrodo taaaip nenatūraliai, perdėtai... Fu. (mano nuomonė) Dabar paskaičiau apie jį... "Savitas jo prozos stilius. Jo kalba santūri ir lakoniška, mintis neužbaigta, paslėpta." Hmmm... Gal aš ir per kvaila suprasti, gal ir nusišneku, bet jo kūrybos nevertinu.
LoseControl rašė:Vėlokai, gal, bet... Rugiuose prie bedugnės. Bendrai vertinant, tai knyga patiko ir buvo įdomi, bet pagrindinis personažas mane labai erzino. Tie "garbės žodis; tikrai, tikrai; galiu persižegnoti" arba visokie nusišnekėjimai, galų gale, viskuo nepatenkitas, viskas nepatinka, bet suprantu, kad bandoma pavaizduoti paauglį, tačiau kiek persistengta. Bet tai svarbiausia knygos dalis, padarė ją įdomią.Vienas iš didžiausiu mano nusivylimu. Skaičiau kai buvau 15, per vėlai. Stipriai per vėlai.- STeko skaityti "Rugiuose prie bedugnės", ne savo noru taigi nieko labai ispudingo ten neradau...O siaip tai labai patiko Koji Suzuki knyga "Skambutis"...Filmas tai ziauriai skiraisi nuo knygos, knygoje viskas taip suprantamai paaiskinta kad net as supratau kodel jie mirsta Tikrai patariu paskaityti ...
LoseControl rašė:Vėlokai, gal, bet... Rugiuose prie bedugnėsNe gal, o pavėlavai, sakyčiau, gerais ketveriais metais. Nors gal jūsų „kartai“ ji bet kokiu atveju būtų pernelyg tolima? Rugius skaičiau kai man buvo 9-10. Ir bent porą kartų, reiškia — patiko. Tada. Dabar gi aišku, kad nesužavėtų. Ir vieta jos vienintelė — tarp beprasidedančios paauglystės prisiminimų. eqliux rašė: Bet kaip tik vakar užbaigiau Aldous Huxley antiutopiją "Puikus naujas pasaulis" ir tylėti nebegaliu O va, aš ją skaičiau kažkada po 1984-ųjų, ir kaip tik — nepaliko to tokio įspūdžio. Va Orwell'as sugebėjo paveikti , vis dar labai mėgstu kartais ją pasklaidyt. Kalbant apie beveik antiutopijas — studijoms kaip tik dabar teko perskaityti Č. Milošo „Pavergtą protą“. Esė rinkinys apie tai, kaip išgyventi Sovietų Sąjungoje, apie balansavimą ties ta riba, kai net būdamas konformistu (o juo būti tiesiog privalai) vis dar esi nepraradęs savęs. Ir šalia — visi tie palaužtieji, patrauktieji, pavergtieji ir sunaikintieji. Gerokai liūdniau, nei fantastika iš vakarų .
eqliux rašė:Ši tema man patinka (vis retkarčiais žvilgteliu, ką kas skaito ir kaip atsiliepia ), ir pati nemažai skaitau, bet vis pamirštu ar patingiu pati pasireikšti - paskui, atrodo, jau reiktų įrašyti krūvelę knygų, bet tokį kiekį apžvelgti tingisi, tad viskas vis tempiasi ir tempiasi...Bet kaip tik vakar užbaigiau Aldous Huxley antiutopiją "Puikus naujas pasaulis" ir tylėti nebegaliu Nenuvejama mintis skaitant - o kodėl aš jos neperskaičiau prieš dvejus, trejus, ketverius metus, kodėl tiek ilgai laukiau ir tempiau? Atrodo, ją reikėjo prigriebti iškart po 1984-ųjų, skaitytų dar mokykloje - abu kūriniai tam tikra prasme papildo vienas kitą; nors juose šnekama apie skirtingus dalykus, visi galai vis tiek susieina ten pat. Iš tų knygų, kurios palieka savo atspaudą. Stulbina, glumina ir šiurpina mintis, kad iš tiesų mūsų pasaulis yra ne taip jau toli nuo tos visiškai vartotojiškos, malonumų besivaikančios, bejausmės ir infantilios 'tobulos' ateities visuomenės. Rekomenduoju. na Brave New World niekaip neprisiverciu iveikt iki galo, tikejausi kazko panasaus i 1984 (na gal ne siuzetu bet bendra kurinio nuotaika) bet...
LoseControl - man regis, knygų apie paauglius bėda yra ta, kad būtent tas žargonas, kalbėjimo manieros mados, mėgstami žodelyčiai labai greitai kinta, tad net ir tai, kas 'labai naujoviškai' parašyta prieš dešimt metų, dabar jau gali atrodyti beviltiškai pasenę. Antra vertus, juk nerašysi paauglio minčių aukštąja literatūrine kalba, skambės neįtikinamai. (gal visiškai atskiras atvejis būtų "Prisukamas apelsinas", bet čia A. Burgess jau tyčia kūrė naują, realybėje neegzistuojantį žargoną vien tam, kad jis nepasentų. beje, Prisukamą apelsiną tikrai siūlau perskaityti, labai įtaigi ir sukrečianti knyga, bet jei yra galimybė, reiktų skaityt anglų kalba - pati skaičiau lietuviškai ir keikiausi dėl vertimo. jos turbūt net neįmanoma gerai išverst į mūsų kalbą )
Ši tema man patinka (vis retkarčiais žvilgteliu, ką kas skaito ir kaip atsiliepia ), ir pati nemažai skaitau, bet vis pamirštu ar patingiu pati pasireikšti - paskui, atrodo, jau reiktų įrašyti krūvelę knygų, bet tokį kiekį apžvelgti tingisi, tad viskas vis tempiasi ir tempiasi... Bet kaip tik vakar užbaigiau Aldous Huxley antiutopiją "Puikus naujas pasaulis" ir tylėti nebegaliu Nenuvejama mintis skaitant - o kodėl aš jos neperskaičiau prieš dvejus, trejus, ketverius metus, kodėl tiek ilgai laukiau ir tempiau? Atrodo, ją reikėjo prigriebti iškart po 1984-ųjų, skaitytų dar mokykloje - abu kūriniai tam tikra prasme papildo vienas kitą; nors juose šnekama apie skirtingus dalykus, visi galai vis tiek susieina ten pat. Iš tų knygų, kurios palieka savo atspaudą. Stulbina, glumina ir šiurpina mintis, kad iš tiesų mūsų pasaulis yra ne taip jau toli nuo tos visiškai vartotojiškos, malonumų besivaikančios, bejausmės ir infantilios 'tobulos' ateities visuomenės. Rekomenduoju.
Vėlokai, gal, bet... Rugiuose prie bedugnės. Bendrai vertinant, tai knyga patiko ir buvo įdomi, bet pagrindinis personažas mane labai erzino. Tie "garbės žodis; tikrai, tikrai; galiu persižegnoti" arba visokie nusišnekėjimai, galų gale, viskuo nepatenkitas, viskas nepatinka, bet suprantu, kad bandoma pavaizduoti paauglį, tačiau kiek persistengta. Bet tai svarbiausia knygos dalis, padarė ją įdomią.
Crazyz rašė:Granausko ,,Gyvenimas po klevu'' ;]Na ir kaip? Man pasirodė tonom simbolizmo perkrauta. --- Šiandien baigiau skaityti L.Kahney “Apple Smegenys”. Lengva, bet įdomi. Patiko man Apple užkulisiai, strategija, paties Steve Jobs vadovavimo stiliaus subtilybės ir savita verslo filosofija. Dabar jau nesistebiu kuo taip daugumą vilioja tas prakąsto obuoliuko ženklas.











