Paskutinė perskaityta knyga
960atsakymų·pradėta
960 atsakymų
S. Kingo "Švytėjimas". Šiaip ne taip baigiau. Pradžioje staigiai įsivažiavau ir pusę knygos kaip mat 'surijau', bet po to dėl laiko stokos knygą teko atidėti į šalį. Vėliau vėl paėmus ją rankas kaip mat pabaigiau. Prieš tai su Kingo kūryba nebuvau susipažinusi ir tikiuosi, kad ši knyga buvo iš tokių, kurias verta skaityti tam, kad susipažintum su rašytoju. Šiaip vertinu ganėtinai neblogai, bet trūko to pačio... hmm siaubo . Belieka dabar tik filmą pažiūrėt ir palyginti su knyga.
Gnukas rašė:Čingizas Aitmatovas "Ilga kaip šimtmečiai diena" .Turbūt pati geriausia mano skaityta knyga. Sunki, liūdna ir be galo gera. -- Vakar baigiau skaityti Nyčės "Ecce Homo". Na, tiek ten jau ir to skaitymo, nes knygelė gan plona, tačiau vos kiek paskaičius sekdavo gan netrumpi pamąstymai. Nes Nyčės kitaip skaityti, bent jau aš, negaliu: nusitveri minties ir "gliaudai" ją po truputėli (tiesa, ne visada pasiseka).
dingusi_kazkur rašė:amalkera rašė: J. Ivanauskaite "Placebas". Idomi, intriguojanti, tokia vietomis nežemiška ir mistiška. Knyga, nuo kurios sunku atsitraukti...Būtent. Ją neįmanoma padėti, kol nesibaigia arba kol nepalaužia miegas. Pritariu, puiki knyga. Vietomis prajuokinanti, verčianti susimąstyti. dešimt balų iš dešimties
Dilgele rašė:dingussi rašė: Skafandrasir Drugelis, bet planuoju perskaityti dar kartą greitu laiku ir vienu prisėdimuKoks knygos santykis su filmu? Per KP vis reklamavo, reklamavo, reklamavo .. : ) kažkada atsakinėjau į šį klausimą ir kažkokiu būdu sugebėjau neišsaugot per to paties KP organizuotą Kinas su Knyga ir nuėjau į filmą ir dar gavau knygą (tikiuosi, ką nors panašaus jie dar organizuos ne kartą ) šiaip filmas pateikia savą versiją, ką veikėjas turėjo iškęst, kai ką pridėjo, kai ko neįdėjo, bet tiek filmas, tiek knygą man patiko ir išliko atminty- DHaruki Murakami „Dansu Dansu Dansu“ Tai jau tikrai ‚savaitgalio knyga‘. Tokia idealiai tinkanti laiko stūmimui. Palengvino ji man gyvenimą autobusuose, per nuobodžias paskaitas, prieš miegą, kai jaučiu tiesiog fizinį potraukį perskaityti kelis puslapius kažko šiaip. Gana įdomiai įpinti veikėjai iš „Avies medžioklės“, įkelta naujį. Gotanda ypač toks įdomus padaras pasirodė. Jo aprašymai sukeldavo šypseną. Bet vis dėlto, čia kažko trūksta. Už kitas dvi skaitytas Murakamio knygas ji silpnesnė. Ir pabaigos man lyg trūko. Tęsinio juk nėra? Šis tas neaišku. Ir man tokios pabaigos ne visada prieš širdies. Franz Kafka „Procesas. Novelės“ Viskas prasidėjo nuo mūsų civilisto rekomendacijos, kad neva labai sveika būtų „Procesą“ paskaityt. Kad sveika, tai taip, bet man jos parašymo stilius ne itin patiko, labai nervais ‚grojo‘ milijoną kartų pakartotas žodis „tamsta“. Iš esmės Kafkos novelės man daug labiau patinka. Jau kelis kartus skaityta „Metamorfozė“ – išvis tobulybė. Antonas Šandoras La Vėjis „Šėtono biblija“ Smalsumui patenkinti. Tikėjausi kažko stereotipiškesnio, pagal vaizdą susikurtą apie satanizmą iš visokių nuogirdų. Bet ne. Trumpai: kaip knyga patiko. Nevadinčiau to net kažkokia religija, jei labai nesigilant ir atmetant visus ritualus, tai tiesiog sveika gyvenimo filosofija, kuri būtų į naudą kiekvienam. Neperžengiant ribų ir neskaitant labai tiesiogiai kartais.




















