Naujienos
Apie Peter Hammill
Peter Hammill - vienas iš progresyvaus roko pradininkų, kurio vardas muzikos istorijoje užrašytas dviem kryptimis: kaip grupės Van der Graaf Generator lyderio ir kaip išskirtinio solo atlikėjo… , sukūrusio daugiau nei keturiasdešimt albumų. Jo muzika - tai sudėtingi, dažnai teatrališki kūriniai, kuriuose susipina intensyvus vokalinis ekspresyvumas, literatūriniai tekstai ir drąsūs kompoziciniai sprendimai. Hammill dainuoja taip, tarsi kiekvienas žodis būtų paskutinis - nuo šnabždesio iki emocinio spiegimo, o jo dainose girdimi filosofiniai apmąstymai apie žmogaus egzistenciją, santykius ir vidinę dramą. Jo įtaka progresyvaus roko scenai neįkainojama - kai kiti žanro gigantai puoselėjo simfoninį skambesį, Hammill pasirinko aštresnius, ekspresiyvesnius sprendimus. Albumas Nadir's Big Chance (1975) netikėtai numatė pankroko atsiradimą - patį Sex Pistols lyderį Johną Lydoną, kuris viešai pripažino, kad Hammill "tikras originalas" ir kad net Davidas Bowie iš jo daug ką perėmė. Kritikai ir muzikos istorikai jį įvardija kaip vieną įtakingiausių progresyviojo roko vokalininkų - 2026 metais žurnalas Loudwire jį įtraukė į vienuolikos geriausių žanro dainininkų sąrašą. Hammill taip pat pats rašo visą muziką, groja gitara ir klavišiniais, bei prodiusuoja savo įrašus nepriklausomoje Fie! Records leidykloje. Solo karjeroje Hammill nuolat keitė kryptis: jei albumas In Camera buvo kupinas kompleksiškų, beveik nepakeliamai intensyvių kompozicijų, tai vėliau jis eksperimentavo su new wave skambesiu (pH7, A Black Box), kūrė su K grupe energingą, žaižarų tviskantį roką, o albumas Over (1977) tapo skaudžiu asmeninių išgyvenimų atspindžiu po santykių pabaigos. Jo gyvi pasirodymai garsėja nenuspėjamumu - kiekvienuose koncertuose skirtingi muzikantai, repertuaras ir aranžuotės, todėl nė vienas vakaras neatkartoja kito. Hammill išlieka nepakartojamu reiškiniu - menininkų, kurie visą karjerą atsisakė kompromisų, vengė madų ir išlaikė absoliučią kūrybinę laisvę. Jo muzika reikalauja klausytojo dėmesio ir emocinės atvaros, bet tie, kurie įsigilina, atranda gilų, daugiasluoksnį meno pasaulį.
Muzika
2020–dabar
2010–2019
2000–2009
1990–1999
1980–1989
1970–1979
Be metų
Bendruomenė
Oi, pasikamavau, kol atkasiau apie ką ši daina ir kodėl būtent ji uždaro albumą. Tai duoklė Primo Leviui, italų žydui chemikui, partizanui, išgyvenusiam holokaustą ir rašytojui, tačiau tai nėra biografinis pasakojimas – veikiau apmąstymas apie atmintį, moralinę atsakomybę ir tą šiurpų lengvumą, su kuriuo visuomenės pamiršta tai, kas niekada neturėtų būti pamiršta. Hammillis pasitelkia Levi kaip simbolinę figūrą – liudininką, kuris užlipa „ant parapeto“ ir, rizikuodamas gyvybe, kloja tiesą. (Faktiškai nuo jo nušoka iš 3-čio aukšto į siaurą tarpą tarp laiptų aikštelių ir užsimuša. Vieni skaito, kad tai buvo savižudybė, kiti - nelaimingas atsitikimas, treti išmąstė, kad mirtis, apėjusi jį Aušvice, vis tik susirado jį po 40 metų.) Daina užbaigia albumą „The Noise“ kuriame, kaip rašė Einras, šiaip gausu aštrių, energingų roko kūrinių. Hamilis sąmoningai pasirinko pabaigai kažką lėtesnio, sunkesnio ir turinčio aiškų etinį krūvį – „triukšmingas“ albumas baigiasi tyliu įspėjimu. Įkeliu du labai skirtingus Primo on the Parapeth koncertinius atlikimus. Man labai imponuoja Hamilio ir Stiuarto Gordono duetas. Po 10 perklausos susikristalizavo kietas 10.
Dabar suku 2025 remasterį CD formate. Laikausi pozicijos, kurią išsakiau prieš 8 metus – A Black Box man yra nuostabios pirmos pusės ir abejotino 20 minučių opuso Flight rinktinė. Net favoritai išliko panašūs, tik gal Jargon King iškeisčiau į nuostabią Losing Faith In Words aranžuotę, apie kurią jos profilyje pakomentavau atskirai. Tiesiog labai aiškiai apibrėžtą atmosferą turintys, eksperimentiniai kūriniai, daug labiau pavykę negu The Future Now albume. O Flight klausymas man vis dar nebaisiai maloni patirtis – kažkur po šita nesmagia aranžuote slypi geras progroko opusas (nes kaip minėjau, VdGG versijos iš Merlin Atmos albumo galiu klausyt dieną naktį, man ji tinka ir patinka). Bet tikrai būčiau norėjęs dar 7 trumpų panašių dainų kaip pirmoj pusėj vietoj pusiau barokinio-pusiau eksperimentinio Flight giganto. Lieka stovėti 9-etas su švelniu minusėliu.
Temų apie Peter Hammill dar nėra — pradėk pirmą!
Peter Hammill recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!





























































