Steve Hackett

Naujienos

Būsimas albumas2027 m. vasario 26 d. · pasirodys po 99 d.

Apie Steve Hackett

Steve (Stephen Richard) Hackett anglų gitaristas ir dainų kūrėjas gimė 1950 vasario 12. Populiarumo susilsukė su grupe Genesis, į kurią įstojo 1970-ais metais. Hackett‘as dalyvavo įrašant aštuonis… šios grupės albumus, o 1977-ais ją paliko ir užsiėmė soline karjera. 1986 metais Hackett‘as kartu su garsiu progroko gitaristu Steve Howe iš Yes ir Asia įkūrė supergrupę GTR. Tais pačiais metais grupė įrašė albumą tuo pačiu pavadinimu, kuris amerikos Billboard 200 užėmė 11-ą vietą, ir išleido singlą, When the Heart Rules the Mind patekusį į Top 20. Grupė iširo 1987 metais, kai iš jos išėjo Hackett‘as. Palikęs GTR Styvas pratęsė savo solinę karjerą, reguliariai įrašinėjo albumus, koncertavo, taipogi kaip boso gitaristas dalyvavo projekte Guitar Wars kartu su Paul Gilbert‘u, Nuno Bettencort‘u ir John Paul Jones‘u. Jo veikla apima įvairius žanrus, nuo progresyvaus roko iki etninės ir klasikinės muzikos. Steve Hackett‘o grojimo gitara stilius turėjo įtakos tokiems gitaristams kaip Alex Lifeson‘ui ir Brian May‘ui.

Veikla1977–dabar(49 m.)
Gimė1950 m. vasario 12 d.(76 m.)

Muzika

Bendruomenė

Very_crazy_enough

Is vasarvidzio nakties sapno pagal sekspyra, stevo graziausias gitaros opusas. Pritariant orkestrui bet is esmes gitara skamba stebuklingai

Alvydas1

Šekspyro komedijos Vasarvydžio Nakties Sapnas interpretacija klasikine maniera baroko dvasioje. Mėgstu šį albumą, nors klausausi jo gan retai, Matamorpheus kur kas dažnesnis svačias, ir pastarasis yra mano favoritas tarp tokio stiliaus įrašų Haketo diskografijoje. A Midsummer Night's Dream albume užuodžiu gan stiprų akademinės pedagogikos pelėsį. Klasikinės gitaros solo partijos vietomis skamba kaip Gedikės etiudai (sunkiai įsimenami sudėtingi praktiniai uždaviniai technikai lavinti), tačiau kartu su simfoniniu orkestru sukuria epinius momentus (pvz. Celebration). Įdomus ir vertingas darbas, atskleidžiantis neeilinius Haketo - kompozitoriaus gabumus.

einaras13

Jei neskaitysime jo šiųmečio akustinio albumo, kuris man paliko labai prėską įspūdį, tai Hackett'as su grupe toliau tęsia labai gerų albumų seriją ir netgi randa ir prideda patobulinimų šen bei ten. Jei At The Edge of Light man atrodė drąsesnis nei The Night Siren, tai šitas albumas pralenkia At The Edge of Light savo sunkiu, įsirėžiančiu skambesiu. Nors įvairovės čia irgi netrūksta, bet didžioji albumo dalis yra gan sunkus, ryškių boso linijų ir puikių gitaros pragrojimų kupinas progrokas. Ir vat tokį Hackett'ą aš labai mėgstu. Todėl turbūt nenustebinsiu, kad mano mėgstamiausia šiame albume yra Held In The Shadows – stiprus skambesys, bet pati daina turi ryškią melodiją. Nors įmantrus The Devil's Cathedral numeris, galingas ir turintis visiškai taškančią gitaros solo Relaxation Music For Sharks ir tamsokas Day Of The Dead irgi nusipelno 10-uko iš manęs. Ir net iš tų lengvesnių kūrinių yra šis bei tas įdomaus: Shanghai to Samarkand tikrai yra kūrinys-kelionė, Scorched Earth yra graži kulminacija, kurios šis albumas nusipelnė, ir net orkestriniai fokusai Natalia dainoje nepaliko manęs abejingo (nors pastarosios pompastika mane kiek erzina). Silpniausias kūrinys, be abejonės, yra Wingbeats – labai amorfiškas etnomuzikinis numeris, kuris prastokai įsikomponuoja tarp tokių banginių kaip Relaxation Music For Sharks ir The Devil's Cathedral. Albumui rašau 9-etą su pliusu . Vienas įdomesnių 2021-ųjų metų darbų.

Panaši muzika