Pamatinė baimė arba kodėl mano egzistencija kelia man nerimą?
50atsakymų·pradėta
50 atsakymų
- Ktrumpalaikiškumas kaip tik yra akibrokštas visiems siekiams ir evuliucijoms. Bėgimas nuo mirties, agonijos marinimas, būtent tai man atrodo šiuolaikinės- aparatų- evoliucijos irklas. Iš aukščiau geriau matosi. Žmogus netobulėja, nes kitaip visos tos jausmų išraiškos, dainose knygose, paveiksluose jau būtų pasenę ir atsinaujinę, bet dabar jau tūkstančius metų tas pats. O gal viskas jau pajausta ? ne ne ne. ten dar nėra dainų. tai dar toliau nei galvojai.
Gabux rašė:Visai geras dalykas yra Šventasis raštasSenasis testamentas puikiai parado KAIP kai kurie tekstai nesileidžia interpretuojami, o tokie kaip Šv.Raštas, kur detalių ypatingai mažai, leidžia mąstyti- gilyn. Čia karaliaus Jokūbo (ir tų kurie taipogi dgs prisidėjo prie Testamento parašymo) atitinkami bruožai. Mąstyti į gylį, nei į plotį. O kas liečia šią temą: statistikos nepakeisi. Pagal statistiką tu turi būti čia ir dabar ir kaip eglermknt rašo, kad nereikia susireikšminti: Nežiūrėkite į save per daug asmeniškai.
Visai geras dalykas yra Šventasis raštas, kurio aš ir pati vis neprisiruošiu perskaityti, gal dėl nuolatinės 'įtampos' ten, nepaliaujamai galvoje sukasi milijonas interpretacijų. Visgi patraukia. Keista, atrodo, jau turi galutinį nusistatymą, nuomonę ar dar ten ką, perskaitai porą rimtų filosofinių straipsnių, sudalyvauji bent jau kas antroje krikščioniškos literatūros paskaitoje ir visas suvokimas (pseudo-galutinis ir neužginčyjamas) jei ne totaliai apsiverčia, tai gerokai pasvyra. Tarkime tas pats E.Auerbach'o skyrius apie Odisėjo randą, kur lyginamas Homero epas ir Senasis testamentas puikiai parado KAIP kai kurie tekstai nesileidžia interpretuojami, o tokie kaip Šv.Raštas, kur detalių ypatingai mažai, leidžia mąstyti- gilyn.Tuomet net ir Homeras (nors čia net ne tai) atrodo pakankamai 'primityvus', lyginant. Stoikų filosofija, pakankamai raminanti. Gal dėl to, kad (Seneka turbūt ryškiausiai) atsikiria du pradus 'laikinąjį-žemiškąjį' ir 'amžinąjį-anapus'. Nesakau, kad ši filosofija pasižymi ypatingu gilumu ar įžvalgumu, tačiau sąsajų su Krikščionybe ten gausu. Ir kartais leidžia netgi pažvelgti visai kitu kampu, be kategoriškumo šįkart.
ash manau jog zmogaus mirtis tai kito gyvenimo pradzia, tai kashkas geresnio nei kad yra cia. Kai numirsi tikriausiai mirs ir visas tavo pasaulis (prisiminimai, jausmai ir tt), nieko neprisiminsi apie pasauli kuriame gyvenai, koki dziaugsma ir koki skausma patyriai mirdamas ir gyvendamas zemeje. Mirtis mus moko kaip gyventi, o kashko mirtis, reishkia kashko pradzia.- Une, niekad nekilo. man vienodai, reikia kam manęs čia, ar nereikia ;P todėl šitų klausimų nekeliant galima gyventi. pradžioj kiek neramiai, bet galima : )
Aisku, paprasciausiai pazvelgus i savo trumpa egzistencija zemeje, galima pradet mastyt, kad ner del ko cia pasilikt. Bet sitoj vietoj turbut deretu prisimint karminius dalykus. Tikriausiai turi ispirkt kazkokias kaltes, jei gimsti nevisai ten ir nevisai taip gyveni, kaip noretum. Galugale, visi esam cia tam, kad ka nors paliktume ateities kartoms - savo vaikas, anukams, proanukiams... Ne tik materealius dalykus, bet ir jausenas, prisiminimus.
kiekvienas turi savo tiesa, ir jo atzvilgiu ji bus teisinga.. o siaip rojus egzistuoja, aisq ne toks kaip ji daug kas isivaizduoja (roziniai debesiukai, Dievas didziuliame kresle, Petras prie vartu ir pan) ir i roju nebutinai turi patekti mires ;} tai yra harmonija su gamta, savim paciu, kitais zmonemis.. o karma, tai cia net nera kazkox mistinis dalykas.. tiesiog kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi... o sito tai jau niekas negali paneigti
labai daznai kyla tokiu klausimu. tada pradedu galvoti, o kuo daugiau galvoju, mastau tuo labiau susipainioju ir tada dar daugiau galvoju, kol nusivaziuoju tiek kad reikia ieskoti saves (visomis prasmemis). pradedu manyti, kad VISISKAI NIEKAS neegzistuoja, arba kad cia sapnas arba dar ka nors ir taip susipainioju kad belieka viena mintis:kai mirsiu suzinosiu ir apima didziulis moras numirt tuoj pat kad nebekankinciau saves... Rebell galiu pasakyti, kad man jau gerokai pakenke ir man tikrai per daug tu minciu....
jei tu kabliuku nebutu, turbut vis dar manytume, kad Zeme plokscia, o dievams reikia aukoti zmones, kad butu geras derlius, pateketu Saule ir pan. dabar mes zinome, kad neesame Visatos centras, o musu likimas prieklauso ne nuo dievu, o nuo musu paciu, o Saule kils ir leisi dar mazdaug apie desimtis milijonu metu nepriklausomai nuo zmoniu-auku skaiciaus..
kazkada apie tai galvodavau, budavo idomu, aiskindavaus. dabar paprascausiai kai kyla tokiu klausimu pasikliauju mokslu. ar bent bandau juo pasikliauti. ir is vis kuriam laikui padedu tokius apmastymus i sali - per mazai zinau, kad galeciau teigti ir per daug, kad galeciau neigti. vis del to labiausiai pasitikiu skaiciais o ne kieno nors zodziais ir tikrai jei ieskociau atsakymo ko gero gilinciaus i tiksliuosius mokslus. siela dvasia, energetiniais ir emociniais kunais as nelabai tikiu. arba tikiu/netikiu, kaip uzeina. nemegstu tiketi tuo, ko nealiu irodyti pati. zinau - kartais reikia pasikliauti faktais, pasakojimais ar dar kuom nors. bet tie dvasiniai/jausminiai dalykai.. turiu ka veikti ir be gilinimosi i savo "sielos snabzdesius" p.s. niekada nemokejau laikytis vienos temos ir kalbeti risliai..
Mirtis rašė:Oi, geriau apie tai net negalvoti, nes visa tai tiesiog beprasmiška ir verčia labai susipainioti. Nors galbūt taip nutinka tik man.Žodžiu, kartais pagalvoju, kad galbūt iš tiesų visko nėra. Arba kaip viskas atrodytų, jei nebūtų manęs. Ar įmanoma tokia situacija, kad manęs apskritai nėra, ir kodėl aš šiame gyvenime esu būtent TAS žmogus, o ne kuris kitas, ir taip toliau, ir panašiai. Žodžiu, viena didelė beprasmiško žmogaus beprasmių minčių krūva ir nieko konkretaus. Jo man panašios mintys kyla-koks būtų pasaulis be manęs ir kur aš būčiau?..Kur aš būčiau jeigu nebūčiau? Ir begalės visokių klausimų,per kuriuos tik susipainioju ir nieko neišmastau.. Aš tai tikiu,kad kai žmogus miršta,po mirties jo siela persikelia į gimstantį žmogų.Dar kažkur girdėjau,kad siela turi nugiventi tiek ir tiek metų ir tada ji patenka į amžiną poilsį ar pan. Kuo daugiau sielai metų tuo ji protingiau naujame gyvenime gyvens ir t.t. Taigi stengiuosi nekvaršinti galvos klausimais be atsakymų ir tikiu šiuo dalyku,nes aš žmogus ir reik kažkuo tikėti..:_)
Vakar atsiverciau Hermano Heses "Stepiu vilka" ir radau viena minti.. "Dauguma zmoniu tol nenori plaukti, kol neismoksta". <...> Zinoma, jie nenori plaukti! Juk jie gime zemei, o ne vandeniui. Ir suprantama, nenori negalvoti, jie sukurti gyventi, o ne mastyti! O kas galvoja, kas mastyma laiko pagrindiniu dalyku, tas gali labai pazengti i prieki, bet jie vis delto maiso zeme su vandeniu ir kada nors prigers" (Novalis) bona_sforca rašė: Vampirella>>Kalbėdama apie "žinojimą", turėjau omeny ne išsilavinimą ar kažkokį išsimokslinimą. pvz. jei tu dabar sužinotumei, jog mirsi tą dieną ir tą minutę, ar labai laiminga pasijustumei? Na, gerai. Gilinkimės. Ieškokime atsakymų. Užmirškime kas dedasi aplinkui ir pasinerkime į mintis apie savo egzistencijos prasmę. Jetau, gyvenimas duotas gyventi, o ne ieškoti "kabliukų", kodėl gyvename. Na, bet čia mano nuomonė oo..wat..tas tavo "zinojimas" ..gal tie visi klausimai jam pasiekti turetu prasideti kodel? nes tai svarbiausias klausimas. O gilinimasis nereiskia, kad turi uzmirsti, tai kas dedasi aplinkui, nors pripazinsiu, kartais tai atrodo nereiksminga.. ir negi tas gyvenimas be tu "kabliuku" bus tikras? tai tarsi pasekme, be priezasties..- BVampirella>>Kalbėdama apie "žinojimą", turėjau omeny ne išsilavinimą ar kažkokį išsimokslinimą. pvz. jei tu dabar sužinotumei, jog mirsi tą dieną ir tą minutę, ar labai laiminga pasijustumei? Na, gerai. Gilinkimės. Ieškokime atsakymų. Užmirškime kas dedasi aplinkui ir pasinerkime į mintis apie savo egzistencijos prasmę. Jetau, gyvenimas duotas gyventi, o ne ieškoti "kabliukų", kodėl gyvename. Na, bet čia mano nuomonė
bona_sforca rašė:Rebell>>mokslo pažanga nulėmė visokių gamtinių reiškinių išaiškinimą, bet vien todėl, kad jie ilgaamžiai. Gal ir sužinosime apie žmogaus egzistencijos prasmę kada po kelių šimtmečių, bet nemanau jog tai padarys ką nors laimingą. Gal tik padės suprasti. Tačiau, kuo mažiau žinai - tuo laimingesnis esi.savo egzistencijos prasmei suprasti nebutinai reikia simtmeciu, galima pradeti dabar gilintis i save ir kas zino, gal po poros DIENU tu jau turesi atsakyma o siaip manau kad kuo maziau zinai, tuo kvailesnis jautiesi..o ne laimingesnis.. pvz nemanau kad benamiai jauciasi labai laimingi, juk jei jie daug zinotu (butu mokinesi mokykloje, baigia universiteta) dirbtu gerai apmokamame darbe ir turetu namus, butu laimingesnis..
bona_sforca rašė:Vampirella>>Iš kur taip apsišvietus?Mano manymu, visatos ir laiko modelis toks sudėtingas, jog vis dėl to gal geriau net nesigilinti... lets live in the moment. yra toks dalykas kaip knygos/internetas/profesoriai kurie apsviecia.. :} visata labai sudetinga, todel ir idomu i ja gilintis...- BRebell>>mokslo pažanga nulėmė visokių gamtinių reiškinių išaiškinimą, bet vien todėl, kad jie ilgaamžiai. Gal ir sužinosime apie žmogaus egzistencijos prasmę kada po kelių šimtmečių, bet nemanau jog tai padarys ką nors laimingą. Gal tik padės suprasti. Tačiau, kuo mažiau žinai - tuo laimingesnis esi.
Rebell rašė:Aušra rašė: Kildavo, bet papraščiausiai į juos nebekreipiu dėmesio...kodel? vargina? ar manai, kad visiskai nereikalinga apie tai susimastyt? Manau, kad nereaikalinga, atsakymų visvien nėra... O jei ir yra, tai ne mums lemta juos rasti... Aš manau, kad kiekvienas žmogus turi tiktai savo klausimus ir į juos gaus atsakymus...- BVampirella>>Iš kur taip apsišvietus? Mano manymu, visatos ir laiko modelis toks sudėtingas, jog vis dėl to gal geriau net nesigilinti... lets live in the moment.
Hopeless --> tai jeigu "tu" atgimtum su kitokia isvaizda ir SIELA, tai ten nebutum tu nes juk siela yra nemirtinga ir tai ji atgimsta ivairiose pavidaluose, tu atgimtum kitam pavidale (nebutinai zmogaus) bet su ta pacia siela :} apie iliuzijas ir as mastau, bet man atrodo kad ne tai KA mes matome yra iliuzija, bet kad iliuzija yra tai KAIP mes matome..(nu kas nores tas supras) o kas mane labiausiai zavi, yra tai kad viskas yra susije ir kad net maziausioje daleleje atsikartoja visatos modelis... dar kyla klausimu apie visata.. ar jinai turejo pradzia ? jei taip, tai kodel taip ilgai delsta ja sukurti? o jei ji yra amzina, tai kodel visi ivikiai, kurie turi ivykti dar neivyko ? nu aisku apie laika taip pat kyla klausimu, pvz kodel keliaujant visada i desine puse busi jaunesnis (aisku keliomis sekundemis, bet vistiek...) nei tas kuris keliauja i kaire puse ? nu aisku apie laika dar kyla ivairiausiu klausimu, pvz : egzistuoja tokie "kurmio urvai" tai tuneliai erdvelaikyje (erdves ir laiko visuma) kuriuose sustoja laikas, jungiantys erdves ir laiko sritis, taigi jus galite iskristi savo erdvelaiviu pro viena "kurmio anga" ir islysti pro kita anga kitoje vietoje ir kitu laiku, jeigu egzistuoja "kurmio urvai" , jie issprestu greicio ir ribos problema: pagal realtyvumo tearoja erdvelaikis negali igyti sviesos greicio, tad juo pasinaudojus butu imanoma perskristi Galaktika tik per desimtis tukstanciu metu, tuo tarpu pasinaudojus "kurmio urvu" butu imanoma nuvykti i kita Galaktikos puse ir grizti atgal dar iki pietu :}


